Pirmadienį Aplinkos ministerija skambiai pranešė apie tai, kad veiklą pradeda Nacionalinis klimato kaitos komitetas. Tai tik du iš šio komiteto narių yra su žemės ūkiu bent šiek tiek susiję asmenys. Nepaisant to, Aplinkos ministerija teigia, kad "nuo šiol nepriklausomas mokslines konsultacijas nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais Aplinkos ministerijai teiks Nacionalinis klimato kaitos komitetas".

Šio komiteto pirmininku išrinktas dr. Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius, tačiau jo sąlytis su žemės ūkiu yra tik sąlyginis.

„Norime paskatinti advokaciją klimato kaitos tema, tad tikimės, jog šis mokslinis formatas tiek kels nepatogius klausimus mums, politikos formuotojams, tiek bus mokslinis užnugaris tarptautiniuose susitikimuose“,  – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra nepriklausomas, dirba savarankiškai ir veikia kaip patariamoji Aplinkos ministerijos institucija.

Nacionalinį klimato kaitos komitetą sudaro 11 skirtingų šalies mokslo ir studijų įstaigų atstovų: dr. Arūnas Bukantis (Vilniaus universitetas), dr. Audrius Dėdelė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Aušra Zigmontienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), dr. Gintaras Brazauskas (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras), dr. Inga Dailidienė (Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas), dr. Inga Konstantinavičiūtė (Lietuvos energetikos institutas), dr. Marija Žukovskienė (Gamtos tyrimų centras), dr. Reda Cimmperman (Lietuvos mokslo taryba), dr. Steigvilė Byčenkienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras), dr. Tomas Baležentis (Lietuvos socialinių mokslų centras), dr. Violeta Kaunelienė (Kauno technologijos universitetas).

Aplinkos ministerija teigia, kad mokslininkai savo žiniomis prisidės prie Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos formavimo. Mokslo atstovai supažindins su naujausiais klimato kaitos moksliniais tyrimais ir išvadomis, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį formuojant politiką, o ministerijos specialistai informuos apie esamas ir planuojamas politikos priemones.

Tikimasi, kad Nacionalinis klimato kaitos komitetas glaudžiai bendradarbiaus su Europos mokslo patariamąja taryba klimato kaitos klausimais. Planuojama, kad jis vertins naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslines išvadas ir mokslinius klimato duomenis, naujausius mokslinius tyrimus ir metodikas ir padės jas pritaikyti Lietuvoje.

Taip pat teiks rekomendacijas, kokių reikia tyrimų arba finansavimo krypčių klimato kaitos politikos priemonėms įgyvendinti, siekiant ŠESD mažinimo tikslų, dėl klimato kaitai aktualių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, kurios galėtų būti pritaikytos nacionaliniu mastu kūrimo, rengiamų nacionalinių klimato kaitos valdymo ataskaitų ir pranešimų projektų.

Numatoma, kad naujoji patariamoji institucija skatins informacijos apie klimato kaitą ir jos poveikį sklaidą visuomenei, sieks, kad mokslo ir studijų institucijos bendradarbiautų spręsdamos svarbiausius klimato kaitos valdymo įgyvendinimo klausimus, atliks ekspertų vertinimo tarybos funkcijas, kai bus poreikis vertinti paraiškas finansavimui iš Klimato kaitos programos gauti.

Be to, teiks pasiūlymus dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, politikos ir priemonių poveikio vertinimo, ŠESD prognozavimo ir taikomų ŠESD vertinimo metodų, veiklos duomenų rinkimo ir naudojamų emisijų rodiklių tobulinimo.

Komitetą steigti paskatino ir Europos Parlamento ir Tarybos raginimas stiprinti mokslo vaidmenį klimato politikos srityje ir kiekvienai valstybei narei įsteigti nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, kuris būtų atsakingas už ekspertų mokslinių rekomendacijų  teikimą atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.