Žaliojo kurso mėšle murkdomi ūkininkai eliminuojami iš biodujų jėgainių statybų

Bręsta skandalinga situacija, susijusi su Aplinkos ministerijos sprendimais. Pastaroji parengė aplinkos ministro įsakymo projektą, kurį patvirtinus, Lietuvos ūkininkai būtų eliminuoti iš investicinės paramos programos biodujų jėgainių statybai.

Ne mažiau skandalinga ir tai, kad dešimtys milijonų eurų bus nukreipta, panašu, konkretiems projektų įgyvendintojams, kurių metinė apyvarta tesiektų 5 000 eurų.

„Agrobitė“ gavo Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) raštą, adresuotą Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.

Šis raštas – tai pastabos, teikiamos aplinkos ministro įsakymo „Dėl klimato kaitos programos priemonės „Investicinė parama biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui“ tvarkos aprašo patvirtinimo projektui.

Jei Aplinkos ministerijai nebūtų privaloma teikti visuomenės vertinimui tokio projekto, panašu, kad dešimtys milijonų eurų greitai ir nesunkiai nubyrėtų saujelei verslininkų, įsteigusių naujai iškeptas įmones.  Ir visa tai vyktų prisidengiant ES žaliojo kurso skatinimu.

LŽŪTA rašte piktinasi, kad vadovaujantis projektu, ūkininkai, kaip fiziniai asmenys, net negalėtų teikti paraiškos paramai gauti. 

„Vyriausybės programoje yra didžiulis dėmesys skiriamas aplinkos ir žemės ūkio keliui žaliojo kurso kryptimi: trumposios grandinės, tvarus žemės ūkis, investicijos į inovacijas, energetikos ištekliai, aplinkosauginiai klausimai, siekiama gyvybingo kaimo, konkurencingumo didinimas, sąnaudų mažinimas ir t.t. (...) Tačiau susipažinus su projektu tampa aišku, kad Lietuvos ūkininkai, kurie yra vieni didžiausių išteklių biodujoms turėtojų, yra tiesiog eliminuojami iš projekto ir iš galimybių gauti paramą statyti ūkiuose biodujų sistemas“, – teigiama rašte.

Lengvi pinigai neseniai įsteigtoms įmonėms 

Įdomu tai, kad pareiškėju gali būti faktiškai neseniai įsisteigusi įmonė, per kalendorinius metus teturinti 5 000 eurų apyvartą.

„Tuo tarpu ūkininkai su ištekliais ir ilgamete patirtimi bei apyvarta yra eliminuojami“, – stebisi Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija. 

Stebina ir Aplinkos ministerijos surašyti prioritetiniai balai. Pavyzdžiui, 20 papildomų balų skiriama projektui, jei pareiškėjas „turi statybą leidžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka“.

Kitaip tariant, įmonė gali dar iki šios paramos susitvarkyti statybų leidimą ir gaus papildomus balus. Tuo tarpu kiti, kurie dar tik pradės rūpintis statybų leidimais, atsidurs eilės gale.

„Vietoj to, kad numatyti projekte prioritetus ūkio subjektams, kurie kurtų trumpąsias grandines: turėdami savo išteklius (mėšlą, srutas, augaliją, želmenis ir t.t.) kurtų trumpą grandinę ir juos perdirbdami neskleistų mėšlo, srutų dirvoje, šalia vandens telkinių, o jį paverstų elektra ir šilumos energija, Aplinkos ministerija numato nesuprantamą prioritetą ir 20 balų skiria pareiškėjams, kurie turi statybą leidžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka“, – pirštu į projekto trūkumus beda LŽŪTA. 

Įdomu tai, kad biodujų jėgainėms iki 50kW statybos leidimai apskritai nėra reikalingi.

Kitaip tariant, akivaizdu, kad Aplinkos ministerijoje kažkas suinteresuotas, jog paramą gautų tik stambesni projektai, o ne ūkininkai.

Juolab kad leidimo gavimas užtrunka iki 6 mėnesių. 

Tarpininkai pusdykiai pirktų mėšlą, įvežtų techninius grūdus 

Dar vienas punktas, kuris asociacijai kelia didelių skaidrumo abejonių yra tai, kad net 80 balų išsyk gautų pareiškėjai, net neturintys žaliavos, tai yra, jos negaminantys. Šioms įmonėms reikėtų pasistatyti tik saugyklas ir įsivežti pigią žaliavą.

„Tam skirta net 80 balų, kas reiškia, kad praeis tik didieji gamintojai, kurie šiandien dienai yra įkūrę 5 000 Eur apyvartos įmones paraiškų teikimui. Tai yra akivaizdi diskriminacija, nes įmonės kurios net neturi žaliavos ir ją turės vežiotis per visą Lietuvą ir nebūtinai panaudoti Lietuvoje užaugintą produkciją (žalienas) arba ne Lietuvoje susidariusį mėšlą ir srutas, – akcentuoja LŽŪTA. – Manome, kad vienintelis esminis atrankos kriterijus turėtų būti pareiškėjo pagaminamos produkcijos ar turimų išteklių. Tas užtikrintų trumpąsias grandines, leistų spręsti gyvulininkų, pienininkų kaštų mažinimą ir užtikrintų elektros ir energijos gamyba aplinkai“.

Jei ūkininkams būtų leista dalyvauti šiose investicinėse programose, pinigais galėtų pasinaudoti išties nemaža ūkininkų dalis.

Skaičiuojama, kad tokių ūkių visoje Lietuvoje yra apie 6 000 ir norinčiųjų statyti biodujų jėgaines jau yra, tačiau Aplinkos ministerijos parengtas projektas faktiškai šiuos lūkesčius laidoja.

Pasinaudos tik turintys daug pinigų

LŽŪTA teigia, kad „akivaizdžiai numatyta parama dideliems objektams, kurių statybos darbai sieks daugiau kaip 10 mln. Eur“. 

„Ir suprantama, kad nustatyta 4 mln. Eur vienam ūkio subjektui parama, tokioms įmonėms yra pakankama ir net maksimali. Taip pat toks 40 proc. paramos intensyvumas nesudomins ir neskatins mažesnių rinkos žaidėjų net teikti paraiškas, nes pagal esamą projektą aiškūs yra paramą gausiantys subjektai“, – neabejoja asociacija. 

Portalas „Agrobitė“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl minėto projekto, prašydamas nurodyti konkrečius asmenis, kurie palaimino atskirus projekto punktus.