Baltijos jūra: didžiausios problemos ir iššūkiai

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį Lietuvoje minima Baltijos jūros diena. Kalbėdama apie didžiausias Baltijos jūros problemas ir iššūkius Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Nijolė Remeikaitės-Nikienė pabrėžia, kad Baltijos jūros aplinką neigiamai veikia tiek žmogaus veiklos, tiek jau įsisiūbavę gamtiniai procesai pačiame vandens telkinyje.

Pasak pašnekovės, Baltijos jūros eutrofikacija vis dar lieka viena opiausių Baltijos jūros problemų. „Remiantis Helsinkio komisijos (HELCOM) atliktu regioniniu vertinimu, maistingųjų medžiagų, sukeliančių eutrofikaciją, nuotėkis su upių vandenimis į Baltijos jūrą sumažėjo - azoto 12 proc., fosforo 28 proc., lyginant su 1997-2003 m. periodu, tačiau, nepaisant to, apie 94 proc. Baltijos jūros nesiekia geros būklės dėl  eutrofikacijos reiškinių. Čia svarbų vaidmenį vaidina ir antrinė – Baltijos jūros dugno nuosėdose – susikaupusi tarša“.

Baltijos jūra pasižymi ir itin tankiai apgyvendintomis pakrančių teritorijomis, kuriose gyvena apie 85 milijonai gyventojų. Į ją suteka daugiau nei 200 didesnių upių, atnešdamos pakankamai daug vandens kartu su išvalytomis, mažiau išvalytomis ar net nevalytomis nuotekomis, nuotėkiu iš žemės ūkio laukų.

Tarša pavojingomis medžiagomis – dar viena sena ir tebesitęsianti Baltijos jūros problema. „Remiantis Baltijos jūros regioniniu vertinimu, apie 80 proc. Baltijos jūros nesiekia geros būklės dėl pavojingų medžiagų koncentracijų. Didelis dėmesys pastaruoju metu skiriamas farmacinėms medžiagoms, kurių į Baltijos jūrą patenka iš nuotekų valymo įrenginių“, - sako Nijolė Remeikaitė-Nikienė.

Nors Baltijos jūrai nebūdingos plaukiojančios šiukšlių salos, kaip pvz., Ramiajame vandenyje, tačiau, pasak pašnekovės, Lietuvos pakrantėje aptinkamų šiukšlių kiekis beveik 5 kartus viršija siektiną geros aplinkos būklės (<20 vnt. šiukšlių/m2) vertę.

Baltijos jūra - ir viena iš judriausių pasaulio jūrų su intensyviu laivų eismu. Skaičiuojama, kad vienu metu plaukioja apie 2000 laivų, o jų sukeliamas povandeninis triukšmas trikdo jūros gyvūniją.

Pasak, Nijolės Remeikaitės-Nikienės, Baltijos jūros ekosistema neabejotinai susiduria ir su klimato kaitos neigiamu poveikiu - vandens temperatūros, vandens lygio, ledo dangos pokyčiais, prie kurių turi prisitaikyti jūros gyvieji organizmai.

Nijolė Remeikaitės-Nikienė atkreipia dėmesį, kad  Baltijos jūra ekosistema veikiama žmogaus veiklos, kuri vykdoma pačiame vandens telkinyje, tačiau didelės įtakos turi ir žemyne vykdoma veikla. „Baltijos jūrą teršia ir tos šalys, kurios net nesiriboja su ja per upių baseinus, atmosferinę taršą, todėl kiekvieno žmogaus indėlis, net ir negyvenančio prie jūros, yra svarbus, o visuomenė tiesioginiai ir netiesiogiai gali prisidėti prie švaresnės aplinkos, tuo pačiu ir Baltijos jūros aplinkos gerinimo, rūšiuodami šiukšles, naudojami mažiau vienkartinių maišelių, taupydami išteklius, nepalikdami šiukšlių paplūdimiuose, dalyvaudami aplinkosauginėse švarinimosi akcijose, rinkdamiesi ekologiniu ženklu pažymėtus produktus, buitinius cheminius valiklius keisdami aplinkai saugesniais ar natūraliais, senus vaistus pristatydami utilizavimui į vaistines“.