Ignalinos rajonas pagalvės mokesčiui dar nepasiruošęs

Prakalbus apie ketinimą Ignalinos rajone įvesti pagalvės mokestį, verslininkai, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, ragina neskubėti. Sako, šiuo klausimu reikia diskusijos, rimtų svarstymų, gilios analizės ir tik tada priimti sprendimą. Žodžio šia tema paprašė viešbučio-restorano „Žuvėdra“ savininkas Petras MAČIULIS.

– Jūs apgyvendinimo paslaugų versle jau 20 metų, turite nemenkos patirties. Kokia Jūsų pozicija dėl pagalvės mokesčio rajone?

– Lietuvoje dabar labai populiaru kalbėti, siūlyti, kelti įvairius mokesčius: pelno, nekilnojamojo turto, cukraus ir kitus. Kai išgirdau apie ketinimus rajone įvesti pagalvės mokestį, apie tai perskaičiau ir laikraštyje, man, išties turinčiam patirties apgyvendinimo versle, kilo daug klausimų. Iškart sakau, aš jokiu būdu ne prieš šį mokestį, bet jį įvesti reikia tik gerai pasiruošus. Štai Klaipėda, išskirtinis miestas, pagal svarbą gal antras po Vilniaus, uostamiestis, pagalvės mokestį įsiveda tik šiemet. Kas man kelia nerimą?

Pirma, aktyvus turizmo sezonas rajone tęsiasi tris vasaros mėnesius, gal keturis. Kitu metu laiku rajoną lanko daugiau tik pavieniai turistai, bet labai padaugėja atvykstančių ne turizmo, o darbo reikalais. Vyksta įvairūs seminarai, mokymai, todėl važiuoja vadybininkai, konsultantai, kontrolieriai, komercinių, logistikos įmonių darbuotojai. Jie pernakvoja vieną naktį, jokių turizmo objektų nelanko ir išvažiuoja. Už ką mes iš jų turėtume imti tą pagalvės mokestį? Už orą? Tą patį galima pasakyti ir apie sportininkus, žiemą atvykstančius į varžybas. Atvykę jie jau susimoka startinius mokesčius, moka už sales, už trasas, turizmo objektų taip pat nelanko, tai už ką ir iš jų imti dar ir pagalvės mokestį? O už ką imti mokestį iš tų, kurie iš toliau atvažiuoja į giminaičių laidotuves ar kažką švęsti, nakvoja vieną naktį, niekur nesilanko. Turizmo departamentas mus įpareigojo nuo šio sausio registruoti visus atvykstančius, ką mes ir darom. Tendencija tokia, kad 80 proc. nuo sausio iki šiol pas mus nakvojusių buvo atvykę darbo klausimais.

Antra, sako, kad pagalvės mokestis imamas tik grynais. Bet grynais dabar moka mažai, apie 20 proc. Savaitgalį buvau prie jūros, paprašė susimokėti ir pagalvės mokestį, sumokėjau banko kortele. Tuomet vėl neaišku, kur šiuo atveju nueina tas mokestis – į įmonės pajamas ar yra išskiriamas?

Trečia, neseniai rajono savivaldybėje dalyvavau supažindinime su naujais puikiais projektais, duokdie juos sėkmingai įgyvendinti. Ten buvo pasakyta, kad rajone yra apie 1600 lovų. Pradedu skaičiuoti: pas mane – 22 vietos, pas kolegą R. Spulį gal 30, prie baseino, taip vadinamuose Moksleivių namuose vėlgi po keliasdešimt. Susidaro apie porą šimtų. O kur kitos? Kaimo turizmo sodybose. Kaip ten jas sukontroliuoti, apmokestinti. Tame susitikime savivaldybėje buvo pagarsintas toks skaičius, kad visos tos kaimo sodybos, atrodo 2019 m., per metus sumokėjo apie 3000 eurų mokesčių. Tai aš tiek į rajono biudžetą moku kas mėnesį. Buvęs Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius E. Leškevičius sakė, kad vasarą rajono vandenimis praplaukia keli tūkstančiai baidarininkų. O kas juos suskaičiuoja, kur jie gyvena, kaip iš jų būtų imamas tas pagalvės mokestis?

Ketvirta, dar 1993 m. aš su dar mažais savo vaikais lankiausi Palūšėje, anglų kalbos stovykloje. Tuomet aplankėme Ginučius, Ladakalnį, Stripeikius. Praėjo daugiau nei 30 metų, ar per tą laiką atsirado daugiau turizmo objektų? Ne, liko tie patys. Išvada – mes už tą pagalvės mokestį mažai ką turime turistams pasiūlyti. Tad, manau, pirmiau sukurkim turizmui patrauklią bazę, tada imkim ir šį mokestį. Avansu žmogus negali mokėti. Jei bus įvestas pagalvės mokestis, mes jį rinksim, ir jį mokės, bet kaip tokiu atveju reikės žmonėms į akis žiūrėti – už ką imam? Ypač iš atvažiuojančių darbo reikalais, sportininkų.

Penkta, norint gauti rezultatą, reikia įdėti. Prieš 6–7 metus sukūrėm turizmo klasterį, sutarėm įkurti vieningą vietų rezervavimo sistemą. Entuziastų klasteryje dalyvauti susirinko apie 30. Į tą sistemą reikėjo kiekvienam dalyviui investuoti, įnešiau 12 tūkstančių. Rezultatas – iš trisdešimties greitai likome keli: aš, R. Spulis, dar kažkas, ir klasteris buvo uždarytas. Pamatė, kad reikia įdėti, norint gauti rezultatą, ir… visi į krūmus.

– Jeigu jau toks mokestis atsirastų, kokio dydžio jam būti – 2, 1 ar 1,5 euro?

– Ne tiek svarbu kiek, esmė – už ką. Kol kas sąlygų tam nėra. Tad be ažiotažo diskutuokim, aiškinkimės, analizuokim, statykim tualetus, tieskim kelius ir tik po to priimkim sprendimą. Dažnai stebiu ekskursijas, ateinančias prie Igno ir Linos skulptūros. Pasibaigus gido pasakojimui, dauguma ekskursantų sulekia į „Žuvėdros“ tualetus, nes mieste ir to nėra. Pasikartosiu, jei bus dabar priimtas sprendimas dėl pagalvės mokesčio, mes jį rinksim, aš ne prieš, bet ar tai bus sąžininga pas mus atvykstančių atžvilgiu?