Iš malkų uždirba milijonus

Antruosiuose Kurkliuose veikianti malkų gamybos įmonė per kelerius pastaruosius metus tapo vienu didžiausių Anykščių rajono darbdavių.
Čia iš viso dirba apie 160 darbuotojų. Apie trečdalis jų – užsieniečiai, įdarbinti per agentūras.

Kuria ir papildomą pridėtinę vertę

Įmonė duoda darbo visiems apylinkių gyventojams, norintiems dirbti. Įmonė bei įdarbinimo agentūros Antruosiuose Kurkliuose ir aplinkiniuose kaimuose yra nupirkę gyvenamųjų namų ir juose apgyvendinę darbuotojus. Gyvenamąjį plotą kaimuose ir Anykščiuose nuomojasi ir patys darbuotojai. Tad bent jau dalį savo Antruose Kurkliuose uždirbtų pinigų lietuviai ir užsieniečiai ir išleidžia mūsų rajone.

„Dirba užsieniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos. Pagal įdarbinimo agentūros kontraktus. Kalbant apie įsidarbinimo galimybes, ne tik aplinkinių kaimų gyventojams, bet ir anykštėnams suteikiame darbą. O vadovai ir techniniai darbuotojai važinėja ir iš Ukmergės bei Panevėžio“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Darius Lackus.

Žaliavas perka iš aplinkinių miškų

Pasak D. Lackaus, tik 1–2 proc. malkų lieka Lietuvoje. Jos parduodamos  degalinėse, parduotuvėse bei internetinėse parduotuvėse.

„Skandinavija, Anglija, Olandija, Vokietija, Danija. Realiai tai labai didelės rinkos. Mes esame vieni didžiausių Europoje gamintojų, bet užimame dar tik nedidelę dalį rinkos. Dar turime planų plėstis“, – „Anykštai“ dėstė D. Lackus.

Malkos – pigus produktas, tad jų transportavimo išlaidos sudaro reikšmingą dedamąją galutinėje kainoje. „Skandinavai iš Lietuvos labai daug eksportuoja beržo popiermedžio. Transportuoti žaliavą yra dar brangiau negu transportuoti jau išdžiovintą ir supakuotą produktą. Ir mūsų kainoje nemažą dalį sudaro transportavimas, tačiau popiermedis gali būti naudojamas tik malkoms arba celiuliozės gamybai. Baltijos valstybėse celiuliozės fabrikų nėra.

Tad daug popiermedžio į Vakarus išvažiuoja tiesiog kaip žaliava. Parduodant išdžiovintą, paruoštą produktą, atsiranda pridėtinės vertės, tad Lietuva gauna dvigubai daugiau naudos. Mes žaliavą perkame apie 150 km spinduliu nuo gamyklos. Ne pirmos klasės mediena, ne statybinė mediena. Šakos, stiebai… Ilgą kelią transportuoti tokią medieną neapsimoka. Beveik viską perkame Lietuvoje, tik šiek tiek kabiname Latvijos pakraštį, ties Daugpiliu“, – aiškino vadovas.

Į Angliją anykštėnų paruoštos malkos plukdomos laivais, o į kontinentinę Europą vežamos sunkvežimiais.

Antrųjų Kurklių malkos kūrenamos Vakarų Europos namų židiniuose

Malkas Vakaruose perka privačių namų gyventojai ir jomis kūrena savuosius židinius.

„Skandinavijoje visi šildosi ir elektra, ir malkomis. Visuose namuose yra ir elektriniai šilumos siurbliai, ir židiniai. Šildymo strategija priklauso nuo elektros kainų. Pastaruoju laiku elektros kainos tik kilo, todėl ir malkos iš paskos brango. Dabar šiek tiek elektros kaina nukrito. Elektros reikia ir reikės visiems ir visada: elektromobiliams, dirbtiniam intelektui. Matome tendenciją, kad žmonės nori turėti alternatyvą elektrai, ir būtinai įsirengia dar vieną šildymo būdą“, – dėstė D. Lackus.

Skirtingų rūšių ir skirtingų ilgių malkos pakuojamos į daugiau nei 700 rūšių pakuotes: ir į tinklinius maišelius, ir į popierines dėžutes, ir į plastikinius maišus.
D. Lackus „Anykštai“ sakė, kad skirtingose šalyse skirtingi vartotojų įpročiai.

„Skandinavams reikia vien tik beržinių malkų, kitų rūšių malkas ten labai sudėtinga parduoti. O Vokietijoje beržas visai nepatrauklus. Vokiečiams alksnis yra geriau, nei beržas, nors tai prastesnė mediena. Bukas vokiečiams taip pat tinka, bet Lietuvoje bukai neauga“, – kalbėjo verslininkas.

Pasak D. Lackaus, skandinavams patinka smulkios malkos, o anglams reikia didesnių pliauskų.

„Bandome rasti viduriuką, kad nereiktų proceso kaitalioti. Bent jau kapojimą stengiamės unifikuoti, neperstatinėti staklių“, – sakė „Vli Timber“ vadovas.
Viso malkų gamybos proceso įmonei automatizuoti kol kas nepavyksta. D. Lackus aiškino, kad malkų gamyba – specifinis verslas, todėl visos reikiamos įrangos paprasčiausiai nėra rinkoje. „Skaldymas jau praktiškai automatizuotas, tačiau pakavimo įrangos rinkoje nėra. Kažką perkame, kažką patys kuriame. Šioje sferoje tikrai dar turime, kur tobulėti“, – sakė verslininkas.

Rinką atrado per krizę

Į malkų verslą D. Lackus atėjo 2008-aisiais. Jo tėtis Antruosiuose Kurkliuose turėjo lentpjūvę, prasidėjus krizei statybinių medžiagų poreikis rinkoje visiškai krito, todėl Lackai ėmė gaminti malkas.

„Aš pradėjau ieškoti, kur jas realizuoti. Pradėjau pardavinėti ne tik tėčio įmonės malkas, bet ir iš kitų Lietuvos įmonių malkas.
Tačiau pastebėjau, kad parduodant svetimas malkas, labai sunku sukontroliuoti kokybę, juk negali patikrinti, kas yra paletės viduje. 2011 metais nusprendėme savo gamybą pradėti didelėmis apimtimis“, – kaip pradėjo malkų verslą, išdėstė D. Lackus.

Pasak verslininko, atrodytų nepasotinama Vakarų Europos malkų rinka labai jautriai reaguoja į elektros kainą – elektra pinga, malkų pardavimai mažėja. Malkų poreikis tiesiogiai priklauso ir nuo žiemos gilumo.

Išdžiovintos ir supakuotos anykštėnų malkos eksportuojamos į Vakarų Europą.

„Šaltomis žiemomis paklausa auga, o jeigu žiema šilta, tada jau reikia padirbėti su pardavimais. Rinka didelė, nepasotinama, tačiau pardavimuose reikia daug dirbti, nėra taip, kad ką bepaduotum, vis tiek nupirks“, – teigė verslininkas.