Šią savaitę Romoje įvyko Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (JTO) maisto sistemų aukščiausių pareigūnų susitikimas, kuriame nubrėžtos naujos prioritetinės kryptys – joms per ateinančius dvejus metus bus skiriamas viso pasaulio dėmesys. Lietuvai šiame renginyje atstovavo žemės ūkio viceministro Vytenio Tomkaus vadovaujama delegacija.

Prieš dvejus metus įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dauguma valstybių pademonstravo norą siekti pažangos keičiant nacionalines maisto sistemas. Tačiau šių metų renginyje konstatuota, kad suplanuotos pažangos nepakanka, todėl kalbėta apie naujus efektyvesnius sprendimus, ieškota ilgalaikių veiklos prioritetų.

JTO generalinis sekretorius A. Guteresas renginio atidarymo ceremonijoje akcentavo, kad pasaulinės maisto sistemos dėl pandemijos ir Rusijos karinės agresijos yra suardytos, o tai lemia, kad šiandien daugiau nei 780 milijonų žmonių badauja. Beveik trečdalis viso pagaminto maisto prarandama arba iššvaistoma, daugiau nei trys milijardai žmonių negali sau leisti pakankamos mitybos.   

Šalių politikos lyderiai ir kiti dalyviai diskutavo, kaip panaikinti maisto trūkumą ir badą integruojant nacionalinius sprendimus į maisto sistemų strategijas, kaip konsoliduoti lėšas, kad šis procesas paspartėtų. 

Renginyje pabrėžta, kad maisto sistemų pokyčiai yra labai svarbūs siekiant sumažinti CO2 emisiją ir išlaikyti Paryžiaus susitarime numatytus klimato tikslus. Įvertinant didėjantį klimato poveikį žemės ūkiui ir ypač smulkiesiems ūkininkams, aptartos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir reikalingos investicijos. Akcentuota, kad siekiant tvaresnės veiklos ir rezultatų, būtina sutelkti finansavimą, sustiprinti maisto sistemų dalyvių žinias ir gebėjimus, prieigą prie mokslo, technologijų ir naujovių, bendradarbiavimą klimato kaitos srityje.

Renginio dalyviai po diskusijų nustatė maisto sistemų pokyčių prioritetines sritis, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys. Tai – lėšų telkimas ir bendradarbiavimas su verslu, užtikrinant tvarių maisto sistemų funkcionavimą šalyse, ypač besivystančiose ir patiriančiose sunkumus. Kaip svarbi sritis išskirta ir reikalingų prevencinių veiksmų planavimas, siekiant išvengti maisto krizių, taip pat tvarios žemės ūkio gamybos plėtojimas mažinant šilumos efektą sukeliančių dujų emisijas bei neigiamų klimato reiškinių poveikį žemės ūkio produkcijos gamybai.