Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad aplinkos ministro įsakymas dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarkos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėtų lūkesčių bei atsakingo valdymo principams ir Teisėkūros pagrindų įstatymui.
Šį sprendimą LVAT priėmė trečiadienį, pranešė Aplinkos ministerija. Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Dėl šio įsakymo teisėtumo į LVAT kreipėsi Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas.

2022 m. rugsėjo 2 d. pasirašytas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs aplinkos ministro įsakymas, dėl kurio kilo ginčas, reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarką prie vandens telkinių. Pagal įsakymo nuostatas, prie vandens telkinių, priklausomai nuo jų dydžio, nustatomos 5 m, 10 m ar 30 m pakrančių apsaugos juostos ir nuo 100 iki 500 m apsaugos zonos, kuriose pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomi ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai.

Šis ministro įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, pagal kurį nuo 2023 m. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos tampa nekilnojamojo turto registro objektais ir erdviniai vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostų duomenys turi būti parengti visai šalies teritorijai.

Kaip pranešė LVAT, pareiškėjas byloje, tai yra Seimo narys A. Matulas, abejojo, ar nuostatos, kuriomis padidintos pakrančių apsaugos juostos ir patikslintos apsaugos zonos, neproporcingai neriboja šiose teritorijose žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų ūkinės veiklos laisvės ir nepažeidžia jų teisėtų lūkesčių dėl nurodytų teritorijų dydžio pastovumo.

LVAT nenustatė pagrindo, jog kvestionuojamos aplinkos ministro įsakymo nuostatos akivaizdžiai pažeistų kitų teisės aktų nuostatas, būtų akivaizdžiai neproporcingos ar prieštarautų tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, paneigtų Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas, jų ginamas ir saugomas vertybes.

Nors pareiškėjas byloje A. Matulas papildomai kėlė klausimą dėl teisėkūros procedūrų pažeidimo, LVAT nenustatė pagrindo spręsti, kad priimant kvestionuojamas teisės akto nuostatas, buvo padarytas pažeidimas, turėjęs esminės įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir priimto teisinio reguliavimo pagrįstumui.