Europos aplinkos agentūra (EAA) trečiadienį pranešė, kad nuo 1980 metų ekstremalios oro sąlygos Europoje pareikalavo beveik 195 000 žmonių gyvybių ir padarė daugiau kaip 560 mlrd. eurų ekonominių nuostolių.

1980–2021 metais „dėl potvynių, audrų, karščio ir šalčio bangų, miškų gaisrų ir nuošliaužų žuvo beveik 195 000 žmonių“, teigiama EAA ataskaitoje.

„Kad išvengtume tolesnių nuostolių, turime skubiai pereiti nuo reagavimo į ekstremalius orų reiškinius... prie aktyvaus pasirengimo jiems“, – naujienų agentūrai AFP sakė EAA ekspertė Aleksandra Kazmierczak (Aleksandra Kazmerčak).

Naujausiais duomenimis, dėl karščio bangų žuvo 81 proc. iš minėtų 195 tūkst. žmonių ir patirta 15 proc. finansinių nuostolių, bendrai siekiančių 560 mlrd. eurų.

EAA teigimu, Europa turi imtis priemonių, kad apsaugotų savo senėjančią visuomenę, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonės yra ypač jautrūs dideliam karščiui.

„Daugumoje nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos ir sveikatos strategijų pripažįstamas karščio poveikis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms. Tačiau mažiau nei pusė jų apima tiesioginį karščio poveikį, pavyzdžiui, dehidrataciją ar šilumos smūgį“, – teigiama pranešime.

2022 metų vasarą Europoje dėl pasikartojančių karščio bangų mirė daugiau žmonių nei įprastai, tačiau į trečiadienį paskelbtus duomenis tų metų mirtys nebuvo įtrauktos.

2022 metų liepą mirė 53 000 žmonių daugiau nei vidutiniškai per mėnesį 2016–2019 metais, t. y. 16 proc. daugiau, nors ne visos mirtys tiesiogiai susijusios su karščiu, teigė EAA.

Birželį, liepą ir rugpjūtį Ispanijoje užregistruota daugiau kaip 4 600 mirčių, susijusių su dideliais karščiais.

Klimato modeliavimas prognozuoja ilgesnes, intensyvesnes ir dažnesnes karščio bangas.

2022 metų vasarį EAA teigė, kad dėl ekstremalių oro sąlygų 1980–2020 metų laikotarpiu gyvybės neteko 142 000 žmonių ir patirta 510 mlrd. eurų nuostolių.

Trečiadienį paskelbti duomenys iš dalies padidėjo dėl to, kad 2021 metų potvyniai Vokietijoje ir Belgijoje padarė beveik 50 mlrd. eurų ekonominių nuostolių.

EAA teigimu, didelį pokytį mirties atvejų skaičiaus atžvilgiu lėmė Prancūzijoje ir Vokietijoje pasikeitusi skaičiavimo metodika.

„Pražūtingos pasekmės“

EAA teigimu, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos 2022 metais, kai miškų gaisrai nusiaubė dvigubai didesnę teritoriją nei pastaraisiais metais, sausros rizika padidėjo penkis ar šešis kartus.

Sausros gali labai brangiai kainuoti.

Ekonominiai nuostoliai gali išaugti nuo dabartinių 9 mlrd. eurų per metus iki 25 mlrd. eurų šimtmečio pabaigoje, jei klimatas atšils 1,5 laipsnio Celsijaus.

Remiantis moksliniais scenarijais, ši suma gali išaugti iki 31 mlrd. eurų, jei klimatas atšils 2 laipsniais Celsijaus, ir 45 mlrd. eurų, jei atšils 3 laipsniais Celsijaus.

EAA įspėjo, kad pasekmės žemės ūkiui gali būti pražūtingos.

„Ūkininkai gali sumažinti neigiamą kylančios temperatūros ir sausrų poveikį pritaikydami pasėlių veisles, keisdami sėjos datas ir drėkinimo būdus“, – teigiama ataskaitoje.

Prognozuojama, kad be pokyčių ateityje derlius ir ūkių pajamos mažės.

Nors žmonių mirčių skaičius dėl potvynių yra daug mažesnis ir sudaro tik du procentus visų mirčių, tokie nuostoliai yra brangiausi – jie sudaro 56 proc. visų ekonominių nuostolių.