Svarstoma dėl AKM valdymo priemonių

Afrikinio kiaulių maro (AKM) problema yra globali – ji jau seniai nebėra tik atskirų regionų ar pavienių valstybių iššūkis. Net ir šalyse, kuriose virusas kurį laiką nebuvo nustatomas laukinei faunai, situacija gali „staiga“ pasikeisti. Štai Ispanijoje liga nebuvo aptinkama nuo 1995 m., tačiau pernai, 2025 m. vėl nustatyta šernuose. Lietuvoje nustatomo šernų AKM kiekis nuolat auga ir didina riziką ligos plitimui tarp šernų ir kiaulių ūkiuose.  

„Lietuvoje AKM situacija taip pat išlieka sudėtinga. Skaičiai auga grėsmingai. Šernų populiacijoje liga 2024 metais patvirtinta daugiau kaip 560 AKM atvejų, o 2025 metais – jau viršijo 791 atvejį. Šernų populiacijos valdymas tebėra viena svarbiausių priemonių, tačiau tai ir iššūkis, bet radus sprendimą sumažėtų viruso plitimo į kiaulių ūkius rizika“, – pabrėžė Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas. 

„Be to, šią situaciją vakar, sausio 12 d., aptarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) suburta darbo grupė, kuriai buvo pristatyta aktuali AKM situacija Lietuvoje ir EU,  svarstyti Žemės ūkio ministerijos pateikti pasiūlymai dėl afrikinio kiaulių maro valdymo priemonių tobulinimo. Diskusijos metu akcentuota, kad Lietuva jau daugelį metų susiduria su AKM kaip endemine liga, todėl būtina peržiūrėti iki šiol taikytas priemones ir jas pritaikyti prie esamos epidemiologinės realybės“, – sako Vaidotas Kiudulas. 

Susitikimo dalyviai pabrėžė šernų populiacijos reguliavimo svarbą ir praktinius iššūkius, kurie kyla medžiotojams medžioklės metu, siekiant laikytis bei įgyvendinti keliamus reikalavimus. Akcentuota biologinio saugumo svarba ir būtinybė užtikrinti, kad bet kokios taikomos priemonės nepadidintų AKM plitimo rizikos. 

Susitikimo metu buvo siūloma peržiūrėti šernų viliojimo ir šėrimo reglamentavimą, įvertinti AKM stebėsenos efektyvumą, didesnį dėmesį skirti pasyviai stebėsenai bei stiprinti šernų gaišenų surinkimo sistemą. Taip pat išsakytas siūlymas svarstyti taikyti papildomas priemones tais atvejais, kai šernų populiacijos mažinimo tikslų nepavyksta pasiekti įprastais būdais. 

VMVT pabrėžia, kad sprendimai dėl AKM valdymo priemonių bus priimami tik įvertinus mokslinius duomenis, rizikas ir kitų šalių praktiką, o tolesnis darbas vyks glaudžiai bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, medžiotojų bendruomene ir kiaulių laikytojais.