Beveik 17 000 eurų vizija Kavarskui: turistus vilios seniūno koldūninė, paplūdimys ir kempingas

Anykščių rajono savivaldybės užsakymu parengta Kavarsko miesto urbanistinė koncepcija, už kurią bei dar tris kitų teritorijų koncepcijas iš savivaldybės biudžeto sumokėta beveik 17 tūkstančių eurų.

Koncepcijos autoriai pasidalijo ne tik vizijomis, kaip ateityje galėtų atrodyti Kavarskas, bet už savivaldybės biudžeto pinigus sukūrė ir verslininko, buvusio Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko valdomos koldūninės vizualizaciją. Koldūninė koncepcijoje įvardyta kaip vienas iš Kavarsko traukos centrų.

Kavarsko koncepciją sukūrė nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvavusi architekto Nerijaus Stanionio vadovaujama devynių Vilniaus dailės akademijos studentų komanda.

Koncepcijos autoriai konstatavo, kad jų siekis – „sukurti Kavarską kaip „lėtojo gyvenimo“ ir sąmoningo poilsio vietą – kur miestelis tampa atsvara intensyviai miesto rutinai, kviečiantis sustoti, atsikvėpti ir prisiliesti prie autentiškos mažo Lietuvos miestelio dvasios“.

Jų siūlymu Kavarsko koncepcija inspiruota „Cittaslow“ (Lėtojo miesto) judėjimo vertybėmis.

Kavarske koncepcijos kūrėjai pasiūlė sukurti funkcinės erdves: parkus, takus, ramybės zonas, įveiklinti šaltinio teritoriją. Tokiu būdu, anot jų, gamta tampa ne tik foniniu vaizdu, bet ir aktyvia miesto dalimi.

Koncepcijos autorių manymu, paplūdimys ir kempingas prie Šventosios Kavarske galėtų tapti traukos objektais šeimoms ir turistams.

Jie taip pat siūlo sukurti modernią pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą, sujungiančią miestelį su upės pakrante.

Kavarsko koncepcijos kūrėjai atkreipė dėmesį, kad Kavarske yra nemažai apleistų pastatų bei pasiūlė, ką su jais daryti.

„Apleisti pastatai pritaikomi bendruomeninėms ar socialinėms funkcijoms – pavyzdžiui, įkuriami senelių namai ar dienos centrai. Tai ne tik atkuria urbanistinį vientisumą, bet ir sprendžia realias demografines problemas. Rekonstruoti objektai taip pat gali tapti viešojo gyvenimo centrais – bibliotekomis, amatų dirbtuvėmis ar bendruomenės centrais“, – teigia autoriai.

Koncepcijoje taip pat numatyta, kad Kavarske galėtų iškilti naujas gyvenamųjų namų kvartalas.

„Kuriamas mažo tankumo gyvenamųjų namų kvartalas su integruotomis žaliomis zonomis ir paslaugų prieinamumu. Tai atliepia augantį poreikį gyventi ramioje, kokybiškoje aplinkoje, skatinant nuolatinį vietos gyventojų augimą“, – siūlo kūrėjai.

Kavarsko miesto urbanistinės koncepcijos kūrėjai pasidalijo vizijomis, kaip ateityje galėtų atrodyti Kavarskas.

„Kavarsko rekreacijos vizija prasideda miesto prieigose įrengtoje automobilių aikštelėje, iš kurios svečiai persėda ant dviračių ir pajuda ramiais, žaliais takais. Važiuojant jie pasiekia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, o nuo jos, leisdamiesi vaizdingu šlaitu, patiria sodrią upės šlaito augmeniją. Žemupyje jų laukia naujai kuriama stovyklavietė ramiam vakarui su šeima baigiantis dienai ir galimybe stebėti naktinį miško gyvenimą. Greta įrengiamas paplūdimys kviečia saulės ir vandens mėgėjų, suformuodamas natūralų rekreacinį duetą su kempingu. Visi šie taškai sujungiami vientisa pėsčiųjų-dviračių infrastruktūra, kuri skatina lėtą, sąmoningą judėjimą ir lengvą grįžimą prie automobilio po įspūdžių kupinos dienos“, – vaizdžiai rašo jie.

Koncepcijos autoriai pasidalijo įžvalgomis, kaip Kavarske galėtų atrodyti kempingo ir paplūdimio zona.

„Automobilių bei kemperių stovėjimo vietos čia formuojamos it nedidelės asmeninės salelės, subtiliai įkomponuotos tarp medžių ir gamtos reljefo. Kiekvienas plotas atskirtas natūraliomis augalų juostomis, o tarp jų įrengtos mažos lysvės, leidžiančios svečiams sodinti žoleles, daržoves ar gėles ir taip „įsišaknyti“ vietoje net trumpam apsistojus“, – rašo koncepcijos autoriai.

Pasak koncepcijos autorių, įgyvendinus jų pasiūlymus, „Kavarskas tampa ne tik sustojimo vieta, bet buvimo vieta – kur svarbi ne skuba, o tylus ryšys su žeme, bendruomene ir pačiu savimi“.

Beje, kaip vieną iš traukos centrų koncepcijos kūrėjai įvardija miesto koldūninę, jai jie sukūrė ir vizualizaciją.

„Šiuo metu mieste nėra plačiai žinomų, išvystytų traukos centrų, tačiau potencialą turi neoficialios vietos, pavyzdžiui, susibūrimų aikštė ar koldūninė“, – rašo koncepcijos autoriai.

Priminsime, kad pernai savivaldybė sumokėjo už koncepciją Troškūnuose statyti kavinę.

Tą kartą Troškūnų seniūnijos seniūnas Rimantas Sereičikas prisipažino tik iš „Anykštos“ sužinojęs, kad Troškūnuose siūloma statyti kavinę.

„Keistai atrodo“, – sakė R. Sereičikas, prisipažinęs, kad apie Anykščių rajono savivaldybės užsakymu parengtą Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektą yra mažai ką girdėjęs.

Pasiteiravus, ar, jo manymu, Troškūnuose būtų perspektyvu atidaryti kavinę, R. Sereičikas sakė, kad į šį klausimą geriau atsakytų verslas.

Tuo metu Kavarske koldūninę valdantis A. Gansiniauskas „Anykštai“ sakė, kad nieko bloga nematantis, jog savivaldybė moka tūkstančius eurų vien dėl to, kad architektai konstatuotų, kad Troškūnuose reikia statyti kavinę.

„Jeigu savivaldybė padeda verslui, tai aš sveikinu. Troškūnams tai tik į naudą“, – kalbėjo daugelį metų Kavarsko seniūnijos seniūnu dirbęs A. Gansiniauskas.

„Anykštai“ pasidomėjus, ar kavinės pastatą Troškūnuose projektuotojams suprojektuoti pasiūlė savivaldybė, ar tai buvo pačių autorių idėja, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė prieš metus kalbėjo: „Prie ko čia kavinė? Mes užsakėme Troškūnų miesto urbanistinę koncepciją ir projektinius pasiūlymus. O ten yra ir kavinių, ir pastatų, ir gatvių, ir aikštelių, ir pėsčiųjų takų. O čia – imam vieną objektą ir iškeliam nežinia kam. Tai aišku, kad kavinę Troškūnuose sugalvojo suprojektuoti pats autorius. Sprendiniuose yra „tuščia skylė“ miesto audinyje, atsiradusi galbūt Antrojo pasaulinio karo metu. Ir pasiūlė užstatymą. Tai yra urbanistinio nagrinėjimo dalykai.“

Anykščių rajono savivaldybė konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvauja jau daug metų ir kasmet už dalyvavimą jame sumoka iki 20 tūkst. eurų. Per tą laiką nei viena sukurta urbanistinė koncepcija Anykščių rajone nebuvo įgyvendinta.