Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022 / 2023“ duomenimis, pagrindiniu iššūkiu vis dar išlieka gyventojų ir verslo vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Tyrimo rezultatai atskleidė prastėjantį tam tikrų savivaldos sričių vertinimą, labiausiai korumpuotomis laikomos viešųjų pirkimų, statybų, žemėtvarkos, teritorijų planavimo sritys. Visgi matoma ir teigiamų pokyčių – visuomenė vis labiau suvokia savo indėlio į antikorupcinės aplinkos kūrimą svarbą.

„Naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad visuomenė sau ir savo artimai aplinkai priskiria vis daugiau atsakomybės dėl korupcijos paplitimo. Vis dėlto matome, kad gyventojai ir įmonių vadovai, skirtingai negu valstybės tarnautojai, nepakankamai pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Be to, korupcijos paplitimas pagrindinėse viešosiose institucijose išlieka nepakitęs, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame energetikos sektoriuje – didėja. Tikimės, kad augantis valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas kels aukštesnius skaidrumo reikalavimus ir paskatins imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant veiksmingą antikorupcinę aplinką institucijų viduje“, – teigia laikinai STT direktoriaus pareigas einantis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Matoma nuosekliai mažėjanti korupcijos problemos reikšmė

Tarp Lietuvos gyventojams aktualių 18-os problemų, korupcija užima 5-ą vietą. Didesnėmis problemomis laikoma infliacija, maži atlyginimai, sveikatos apsaugos problemos ir narkotikų vartojimas. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias gyventojas (34 proc.), tai žemiausias rodiklio rezultatas nuo 2007 m. Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo 7-oje vietoje – 24 proc. (2021 m. – 26 proc.), o valstybės tarnautojai – 5-oje vietoje – 32 proc. (2021 m. – 31 proc.). Taigi, korupcijos kaip problemos reikšmė visuomenėje nežymiai, tačiau nuosekliai mažėja.

Gyventojų ir verslo įmonių vadovų nuomone, korumpuočiausiomis institucijomis toliau išlieka gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės ir partijos. Valstybės tarnautojai į labiausiai korumpuotų institucijų sąrašą, kaip ir ankstesnius dvejus metus, įtraukė žiniasklaidą, tačiau jos vertinimas, lyginant su 2021 m., pagerėjo.

Tyrimo respondentai kaip labiausiai korumpuotas savivaldybių institucijas nurodė viešųjų pirkimų skyrius arba komisijas; statybos skyrius; žemės duomenų skyrius; architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyrius. Gyventojai papildomai išskyrė verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, įmonių vadovai – merą, o valstybės tarnautojai – savivaldybių administracijas.

Visos grupės sisteminę korupciją toliau įvardija kaip pagrindinę korupcijos formą Lietuvoje. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos. Kas antras Lietuvos gyventojas šalia šių formų taip pat nurodė kyšininkavimą (54 proc.).

Daugiausiai su korupcija gyventojai tiesiogiai susiduria sveikatos apsaugos sektoriuje

Kyšio davimo patirtis tarp gyventojų ir verslo vadovų, lyginant su 2021 metais, išliko nepakitusi – 10 proc. gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį. Kyšį davusių valstybės tarnautojų pastaraisiais metais sumažėjo ir siekė 1 proc. (2021 m. – 2 proc.).

Su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria respublikinėse ligoninėse ir klinikose bei miesto ir rajono ligoninėse, kuriose kyšio dažniausiai tikimasi atliekant chirurgines operacijas ir teikiant slaugos paslaugas.

Visuomenės nuomone, labiausiai korupcija paplitusi energetikos sektoriuje

Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas, remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais, blogėjo antrus metus iš eilės ir dabar šis sektorius yra suvokiamas kaip labiausiai korumpuotas. Lyginant su 2021 m., gyventojai taip pat prasčiau įvertino Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas, o verslo atstovai – Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose.

Sprendimų priėmimas Lietuvoje – labiau uždaras negu atviras

Pastaraisiais metais sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 11 proc. gyventojų, 10 proc. įmonių vadovų ir 20 proc. valstybės tarnautojų. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų vertinimas sumažėjo net 11 proc.

Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, įtaką daugiausiai siekiama daryti farmacijos, sveikatos apsaugos ir energetikos sektoriuose. Poveikio pastarajam sektoriui vertinimas augo antrus metus iš eilės – kad energetikoje labiausiai siekiama daryti įtaką mano 77 proc. verslo atstovų (2021 m. – 62 proc.) ir 70 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 60 proc.). Be to, pastaraisiais metais prastėjo ir statybos sektoriaus vertinimas – įtakos darymą šiame sektoriuje įvardijo 53 proc. verslo atstovų (2021 m. – 45 proc.) ir 71 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 63 proc.).

Dažniausiai minėti įtakos darymo būdai išliko tie patys, kaip ir 2021 metais – tai neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.

Sau ir savo artimai aplinkai prisiimama daugiau atsakomybės už korupcijos situaciją

Dėl korupcijos paplitimo respondentai pirmiausia atsakingais mato valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus ir politikus. Tačiau vis daugiau žmonių atsakomybę priskiria sau ir savo aplinkai – šeimai, artimiesiems, pažįstamiems. 48 proc. gyventojų (2021 m. – 39 proc.), 63 proc. verslo atstovų (2021 m. – 44 proc.) ir 73 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 57 proc.) atsakomybę dėl korupcijos paplitimo prisiima sau, o 49 proc. gyventojų (2021 m. – 39 proc.), 62 proc. verslo atstovų (2021 m. – 45 proc.) ir 68 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 52 proc.) – savo artimai aplinkai.

Reikšmingai gerėjo kyšio netoleravimo rodiklis įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų grupėse – 34 proc. verslo atstovų (2021 m. – 41 proc.) ir 15 proc. valstybės tarnautojų (2021 m. – 22 proc.) nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas. Visgi vienu pagrindiniu iššūkiu lieka gyventojų antikorupcinis potencialas. Daugiau negu pusę gyventojų (63 proc.) vis dar būtų linkę problemas spręsti kyšiais. Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti gyventojų dalis. Nors kas antras gyventojas (58 proc.) žino, kur pranešti, tačiau tik vienas iš šešių (17 proc.) nurodė, kad tai padarytų.

Iššūkių kelia ir įmonių vadovų ryžtas pranešti apie korupcinius nusikaltimus. Nors 76 proc. nurodė žinantys, kur galima kreiptis, tačiau tą padarytų tik vienas iš keturių (25 proc.) asmenų. Visgi lyginant su praeitais metais, pasiryžusių pranešti verslo vadovų dalis, išaugo.

Valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas aukštesnis, o pastaraisiais metais – reikšmingai padidėjo. 89 proc. tarnautojų žino, kam pranešti (2021 m. – 84 proc.), 66 proc. teigia, kad praneštų apie korupciją (2021 m. – 56 proc.), o tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigia pranešęs vienas iš keturių valstybės tarnautojų (2021 m. apie tai pranešęs teigė kas septintas).

Pagrindinėmis priežastimis nepranešti apie korupciją išliko baimė pranešus nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino, bet nepraneša apie korupciją.