Baigiantis metams, visų šalies savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojai kartu su Žemės ūkio ministerijos atstovais aptarė žemės ūkio politikos pokyčius, svarbius ir žemdirbiams, ir jiems padedantiems specialistams regionuose. 

„Šie metai visiems mums nepagailėjo iššūkių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiu, taip pat pradėjus įgyvendinti naująjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. Dabar mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti stabilumą“, – konferencijoje ,,Naujausių žemės ūkio aktualijų pristatymas stiprinant savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų kompetencijas” kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ministerija tikisi Europos Komisijos pritarimo naujai siūlomiems Strateginio plano keitimams. Daugiausia pokyčių bus susiję su ekologinėmis sistemomis, Strateginio plano biudžeto tvarkymu. Numatoma koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą, peržiūrėti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą, didinti daugiamečių pievų ir kraštovaizdžio elementų populiarumą, siūlyti naujus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pakeitimus.

Sulaukęs savivaldybių darbuotojų klausimų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo, ministras ketina su Aplinkos ministerija inicijuoti diskusijas, kad darbo krūvis nustatinėjant nuostolius būtų nuimtas nuo savivaldybių specialistų pečių.

Į ministro dėmesio lauką pateko ir daug diskusijų konferencijoje sulaukusi augalų bei pasėlių draudimo priemonė, reikalaujanti įvertinti juridinių ir fizinių asmenų susietumą, taip pat jų patirtus sunkumus. Pasak savivaldybių atstovų, tai viena iš sudėtingiausiai administruojamų priemonių.

Savivaldybių darbuotojams rūpėjo ir naujoji žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka. Domėtasi, ar galima būtų taikyti išimtį šlapynėms, kuriose ribojama žemės ūkio veikla. „Apie išimtis tobulinant žemės vertinimo metodiką kalbėsime su Aplinkos ministerija“, – sakė ministras.

Nuo lapkričio 15 d. įsigaliojus draudimui iki kovo 20 d. netręšti laukų mėšlu ir srutomis, savivaldybių darbuotojams rūpėjo, kas laukia tų ūkių, kurie negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų nuo liūčių nukentėjusiuose regionuose. „Bus individualiai vertinama nukentėjusių ūkių padėtis. Ūkininkams greičiausiai teks kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą įterpti srutas į dirvą po termino“, – kalbėjo ministras.

Daug dėmesio konferencijoje sulaukė aktualūs melioracijos klausimai. Ministerijos specialistai informavo, kad netrukus visuomenei bus pristatytas parengtas Melioracijos fondo įstatymo projektas, o Seimui pateiktas Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymo keitimo projektas.

Konferenciją surengė Žemės ūkio ministerija kartu su Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija.