Turgus, kuriame reikia rokuotis ne tik žemaitiškai, galima ir dzūkiškai
Palangos turgus klestėte klesti. Čia traukia ne tik vietiniai, bet ir kurorto poilsiautojai. Ir gali čia įsigyti visko: medaus, daržovių, uogų bei miško gėrybių. Aišku, mėsos gaminių bei žuvies. Kai kam reikia lietuviško aukso – gintaro dirbinių, senienų, o gal kokio drabužio. Ir visai nereikia anksti keltis, skubėti apsiprekinti: kada atsikėlei, tada gerai, turgaus prekeivius rasi kone iki vakaro. Nori nenori, bet imi lyginti „palangietiškas“ kainas su „lazdijietiškomis“. Ypač yra apie ką padiskutuoti, kai kalba pasisuka apie grybus ir medų.
Turgaus mozaika
Ant Palangos turgaus prekystalių spalvų žaismas: daržovės, uogos. Tikra rugpjūčio mozaika nugulusi ant turgaus prekystalių. Turguje braškės traukte traukia akį. Tiesa, pirkti jų neskubama. Labiau pirkėjus domino šilauogės ir jų kainos, kurios, beje, labiausiai panašios į Lazdijų turgaus šilauogių kainas: kilogramas – 6 eurai, kai kur Palangoje ir šiek tiek brangėliau. Naminių žemuogių stiklinaitė – 7 eurai. „Iš savo sodo, miške jau nėra“, – sako prekeivė. Dzūkijoje šiemet mažai ir miške buvo, žemaitė antrina, kad ir pas juos ne kažin kiek, mat orai šiemet itin permainingi, keistesni nei ankstesniais metais. Slyvų kilogramas – 4,50 Eur, mažytė dėžutė aviečių – 4 Eur, gervuogių kaina tokia pat kaip aviečių.
Ir žirnių, pupų galima įsigyti. Turguje tarsi susiduria pavasaris su rudeniu. Štai salotos primena ankstyvą pavasarį: kilogramas – 5 eurai. Rūgštynių ryšulėlis – euras, burokėlių su lapais ryšulėlis tiek pat, gražgarsčių – irgi euras, o petražolių ryšelis vos 0,50 Eur, šalavijo puokštelė puse euro įvertinta. Nustebino: pas mus dažnai cukinijų nieks už dyką imti nenori, o Palangoje cukinijų kilogramas 3 eurus kainuoja. Bulvių kilogramas 1,20–1,50 Eur. Ryšulėlis morkų – 1,50 Eur. Obuolių kilogramas – 2,50 Eur, kriaušės tiek pat kainuoja.
Žemaičiai turi liepų medaus
Nors medaus šiemet ir žemaičiai suko kukliau, tačiau turi kuo pasigirti: liepų medaus dzūkams teks važiuoti į Žemaitiją.
Su žemaite bitininke pasikalbame ir apie medų. Pirmiausia ji pavaišina liepų medumi. Pirmąkart šiemet liepų medaus ragavau, mat pas mus liepos menkai težydėjo. „Pas mus žydėjo“, – patikina ji. Medus – skanus, labai kvepia. Kaina kilogramo – 15 eurų, 0,5 l – 7 eurai. „Turėsite pas mus liepų medaus atvažiuoti“, – šypsosi ji. Pikis su medumi – 10 eurų, o štai pilni medaus koriukai nuo 2 iki 4,50 Eur – priklauso nuo dydžio.
Palangos turgaus prekystaliuose – tikra rugpjūčio mozaika: nuo šviežių uogų ir daržovių iki gintaro dirbinių.
Žemaičių grybautojų tos pačios problemos, kaip ir dzūkų
Kalbamės: aš – sava šnekta, o žemaitė grybautoja – sava. Ji sakėsi grybaujanti Skuodo miškuose: randa baravykų, raudonikių. Aišku, kaipgi nepadiskutuosime, ar jos baravykai „cikriniai“. Žemaitė „pasikausčiusi“, žino, kad dzūkai – geri grybautojai, žino ir koks, dzūkų manymu, pats tikriausias baravykas. „Oi, pas jus tokios girios, turite, kur grybauti. Tik baravykus ir renkate“, – sako ji. Tačiau aš jai sakau, kad kartais į savus miškus atėjęs jų tiesiog neatpažįsti: plynai iškirsti. „Pas mus tas pats. Labai kerta miškus. Mes savo vietas žinome, tačiau kiekvienais metais tenka ieškotis vis naujų vietų, nes miškai labai kertami, neauga ir grybai ten, kur visad augo“, – tvirtina ji. Dabar renka raudonikius, baravykai labai sukirmiję. „Tikrinu. Nemalonu atnešti į turgų sukirmijusius“, – pastebi. Sakau, jei sukirmijęs, nieko tokio, nepakenks. Dzūkai tvirtina, kad su kirmėlukėmis baravykus džiovinti kuo puikiausiai galima. Kvatoja skuodiškė ir vis tik lieka prie savos nuomonės: į turgų atnešti geriau sveikutėlius. Baravykai tądien – paskutiniai ant prekystalio, dėžutėje – pusė kilogramo, kaina nemenka – 25 eurai, gražuoliai raudonikiai – 15. Pasigiriu, kad šiemet ir dzūkai turi grybų. „Žinau, kad šiemet jau turite“, – patikina. Žino žemaitė grybautoja, kad pastaraisiais metais grybai iš Dzūkijos „bėgo“ į Žemaitiją. „Dabar jau viskas gerai: ir jūs, ir mes galime pasigrybauti ir žiemai, ir pardavimui“, – draugiškai baigiame pokalbį.
Turguje ir lietuviško aukso – gintaro dirbinių galima nusipirkti. Kaipgi be gintaro, kad ir mažyčio gabalėlio, iš pajūrio Dzūkijon sugrįžti ir dar… be žuvies. Tiesa, pavyzdžiui, žuvies kotletų vis tik visoje Palangoje nebuvo galima surasti.
