Veisiejuose vykusioje „Pirmosios vagos“ šventėje – pavasario darbų pradžios ritualai

Pirmosiso vagos šventė Veisiejuose. Dzūkų žinių nuotr Pirmosiso vagos šventė Veisiejuose. Dzūkų žinių nuotr

Nors Dzūkijos žemdirbiai jau seniai pradėjo arimo darbus, tačiau simbolinė pirmoji vaga Dzūkijos laukuose buvo išarta praėjusį savaitgalį. Pirmoji vaga simbolizuoja žemės atrakinimą, pavasario darbų pradžią ir tradiciškai išariama po Jurginių.

Jau beveik ketvirtį amžiaus šis simbolinis pirmosios vagos arimo arkliais ritualas kasmet vyksta Veisiejuose, nes Veisiejai yra šv. Jurgio globojamas miestelis.

„Pirmosios vagos“ šventė vėl į Veisiejus sukvietė artojus iš visos Lietuvos. Tradiciškai sulaukta gausybės svečių, kurie pademonstravo, kaip moka arti žemę. Lazdijų kraštas nestokoja žirgininkų, auginančių žirgus savo namų kiemuose, dirbančių jais žemę, perduodančių arimo meną iš kartos į kartą.

Garbė išarti pirmąją vagą buvo suteikta Veisiejų seniūnui Zenonui Sabaliauskui, kuris tądien dėvėjo ritualinius drabužius ir persikūnijo į Jurgio personažą. Išaręs pirmąją vagą, jis priklaupė, padėjo duonos riekę į šviežią arimą ir persižegnojo.

Sėkmės artojams varžybose linkėjo, su arimo taisyklėmis supažindino varžybų vyr. teisėjas Benius Rūtelionis ir teisėjai: Rimas Kauzonas, kuris šias varžybas organizuoti padeda nuo pat pirmosios šventės, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų rajono konsultavimo biuro vadovė Jolita Rasimavičiūtė ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Sujeta.

Merė Ausma Miškinienė pripažino, kad šventė šiais metais tapo dar ypatingesnė, kai arimo arkliais tradicija buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Po sveikinimo kalbų į kovą stojo ir artojai, kurių susirinko penkiolika. Tai – Lazdijų, Alytaus, Varėnos, Druskininkų savivaldybių atstovai. Kol artojai vagojo jiems paskirtas lauko atkarpas, o teisėjų komisija, vadovaujama Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario B. Rūtelionio, matavo vagų gylį ir tiesumą, gausiai susirinkę šventės svečiai vaikštinėjo mugėje, stebėjo karietų varžytuves, skanavo tradicinės Jurginių kiaušinienės. Šventės nuotaiką palaikė kapelos „Ratilai“ muzikantai.

Tai, kad arimo arkliais tradicija perduodama iš kartos į kartą, įrodė mūsų krašto atstovai – Macionių šeimos vyrai – varžybose dalyvavo net trijų šios šeimos kartų atstovai – vyriausiasis varžybų dalyvis Algimantas Macionis, jo sūnus ir nė vienuolikos nesulaukęs anūkas Rokas.

Arimo meno subtilybes išbandė ir valdininkai, ir politikai, ir kultūros darbuotojai – vieno lauko gale vagas rėžė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, Lazdijų kultūros centro ir Veisiejų seniūnijos komandos, o kitame – žinomi politikai: Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Aurelijus Veryga, Robertas Šarknickas. Panašu, jog jiems buvo nelengva konkuruoti su profesionaliais artojais.

Susumavus varžybų rezultatus, buvo paskelbti ir apdovanoti nugalėtojai. Geriausiai pasirodžiusieji gavo ne tik medalius, piniginius prizus, bet ir šventės rėmėjų specialiai įsteigtus prizus.

Garbės pakyla
Dvikinkių kinkinių arimo varžybose geriausiai pasirodė:

I vieta – Ramūnas Kliokys iš Alytaus rajono savivaldybės;
II vieta – Bernardas Blažauskas iš Lazdijų rajono savivaldybės;
III vieta – Linas Macionis iš Lazdijų rajono savivaldybės.
Vienkinkių kinkinių arimo varžybose geriausiai pasirodė:
I vieta – Donatas Račkauskas iš Lazdijų rajono savivaldybės;
II vieta – Kęstutis Mizeras iš Druskininkų savivaldybės;
III vieta – Mantas Sujeta iš Lazdijų rajono savivaldybės.

Profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ Pietų filialo direktorė Laimutė Vaitiekūnienė įsteigė prizą ir apdovanojo jauniausią arimo varžybų dalyvį Roką Macionį.
Punsko valsčiaus savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas įsteigė prizą ir skyrė jį Macionių šeimynai, kurie iš kartos į kartą dalyvauja šventės varžybose.

Dzūkų žinios

Panašūs straipsniai

Video