Nuo tada, kai žmonės prijaukino vištas, kiaušiniai tapo svarbia mūsų kasdienio raciono dalimi. Tai nebrangus, skanus, sveikas ir lengvai paruošiamas supermaistas. Kiaušiniai labai sotūs, tai tikra mitybos jėga, turinti 13 vitaminų ir svarbių mineralų, aukštos kokybės baltymų su visomis devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis.„Forta Research“ tyrimas parodė, kad beveik pusė lietuvių kiaušinius valgo bent porą kartų per savaitę, o ketvirtadalis kiaušinius skanauja kasdien.

Kiaušiniai yra įperkamas ir sveikas produktas, o prognozės rodo, kad artimiausiais metais kiaušinių suvartojimas pasaulyje didės, tuo tarpu Lietuvoje kiaušinių suvartojama kiek daugiau nei vidutiniškai Europoje, tačiau mažiau nei JAV ir Japonijoje, informuoja eggpower.eu atliktas tyrimas.

Pavyzdžiui, 2019 m. duomenimis, japonas per metus vidutiniškai suvalgo 320 kiaušinių, amerikietis - 280, Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojas – 250, o Lietuvos gyventojas – 260 kiaušinių per metus.

Kiaušiniai yra vienas maistingiausių, mažai kalorijų turinčių maisto produktų, puikus ir nebrangus baltymų šaltinis, be to, tai gyvūninis baltymas, darantis mažiausią poveikį klimatui. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, rekomenduodama subalansuotą visų nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekį, atkreipia dėmesį į kiaušinius.

„Kiaušiniai yra naudingas maisto produktas. Žmonės, kurių dietoje kiaušiniai turi reguliarią vietą, yra sveikesni, ir dietologai teigia, kad tai yra mums įprastas maisto šaltinis, prie kurio mūsų organizmai yra pripratę. Baimės dėl cholesterolio yra taip pat klaidingos. Pavyzdžiui, anksčiau buvo manoma, kad kiaušiniai didina cholesterolio kiekį kraujyje ir kelia širdies ligų riziką, tačiau po daugiau nei 20 metų tyrimų paaiškėjo, kad kiaušiniuose esantis cholesterolis anaiptol nėra tikrasis minėtų ligų kaltininkas“, – sako Gytis Kauzonas, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius.

Be to, įvairūs tyrimai rodo, kad kiaušinių sudėtis, kurioje gausu vitaminų ir biologiškai aktyvių komponentų, turinčių teigiamą poveikį sveikatai, taip pat gali turėti neuroprotekcinį potencialą. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad kiaušinių vartojimas gali padėti pagerinti atmintį ir užkirsti kelią demencijai. Kitas Katalonijos onkologijos instituto ir Belvitgeso biomedicininių tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad kiaušinių vartojimas susijęs su mažesne demencijos išsivystymo rizika.

Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos, kalbėti apie kiaušinių maistinę vertę ir poveikį sveikatai taip pat svarbu, ypač kai prevencijos svarba išryškėjo po Covid-19 pandemijos. Kartu svarbu šviesti vartotojus apie kiaušinių kokybę ir produktų saugą.

Iki 2025 m. Lietuvos paukštininkystės asociacijos ir Latvijos paukštininkystės pramonės asociacija organizuos Europos Komisijos iš dalies finansuojamą vartotojų švietimo kampaniją „Kiaušinis – tai jėga!“, kurios pagrindinis tikslas – šviesti Latvijos ir Lietuvos vartotojus apie ES pagamintų kiaušinių kokybę, skirtumus tarp kiaušinių iš trečiųjų šalių bei auginamų vištų gerovę. Kampanija taip pat sieks informuoti gyventojus apie kiaušinius kaip sveiką maistą ir apie įvairiapusį kiaušinių naudojimą kasdieniame gyvenime.

„Europos Sąjunga yra nustačiusi griežtus reikalavimus kiaušinių gamintojams, įskaitant vištų gerovės reikalavimus. Mūsų nuomone, svarbu, kad pirkėjai žinotų, ką renkasi, kokie yra Europoje pagamintų produktų privalumai“, – sakė Anna Ērliha, Latvijos paukštininkystės pramonės asociacijos  direktorė.

2021 m. Europos Komisijos parengė reglamentą, pagal kurį iki 2027 m. ES nebebus laikomos vištos narvuose, o 2022 m. ES vartotojai vis dažniau rinksis pirkti ne narvuose dedamus kiaušinius. Būtent 2022 m. visų narvuose laikomų vištų kiaušinių suvartojimas ES susitraukė apie 50 proc.

Europos gamintojai, įskaitant Lietuvos, investuoja daug lėšų, kad atitiktų ES reikalavimus ir galėtų teisėtai naudoti ES nustatytas kiaušinių etiketes, o vartotojai galėtų būti tikri dėl produkto saugos, kilmės, laikymo sąlygų ir kt.