Kai kuriems Seimo nariams siūlant nebeleisti atstatyti kažkada buvusių, bet neišlikusių sodybų saugomose teritorijose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai sako, kad toks politinis sprendimas galėtų būti priimtas.   

„Galėtų būti svarstomas toks politinis sprendimas nutraukti šitą sodybų atstatymo praktiką“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.   

Nebeleisti atstatyti senų sodybų siūlo parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė. Ji paprašė Aplinkos ministerijos įvertinti problemą ir parengti tai numatančias įstatymų pataisas. 

„Ar apskritai neturėtume diskutuoti apie tai, kad (sodybų – BNS) atkūrimas kažkada, kaip ir nuosavybės atstatymas, turėtų baigtis“, – pareiškė A. Gedvilienė.  

„Nebeliktų tų diskusijų, debatų ir aprašomų atvejų žiniasklaidoje, nes tikrai dažnai labai keistai skamba, kaip kažkur kažkada prieš 200 metų buvęs kaimas staiga atsirado vėl, atsirado liudininkų, anūkai, proanūkiai ir vėl atkūrinėjame kažkokias sodybas. Gal prasminga būtų (...) pabaigti šį procesą iš viso – toks būtų mano siūlymas“, – komitete kalbėjo ji.    

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė tokiai pozicijai pritarė: „Būtų galima atsisakyti (sodybų atstatymo – BNS)“. 

Tačiau ji pabrėžė, kad kelių valstybinių parkų planavimo schemose yra net atskirais sutartiniais ženklais pažymėtos buvusios sodybų vietos: „Techniniuose sprendimuose yra numatyta, kad tose vietose galima atkurti buvusias sodybas“.   

Be kita ko, R. Lapinskienė pabrėžė, kad yra išduota leidimų kai kurias sodybas atkurti, bet statybos neįvyksta, nes savininkai jų net neplanuoja, o leidimų atkurti prašo tik todėl, kad padidintų sklypo vertę. 

R. Lapinskienės teigimu, sodybų atkūrimo procesai dabar vyksta „pakankamai sklandžiai“ – jos atkuriamos remiantis valstybinių archyvų patvirtintais žemėlapiais, kurie įrodo sodybos buvimo faktą. 

„Tokių piktnaudžiavimo atvejų, kai kaimynas kaimyno paprašo ir tas paliudija teisme, dabar jau tikrai nėra“, – tvirtino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė.

Ji, be to, atstovė pabrėžė, kad nuo 2020 metų atstatant sodybas jos nebeartinamos prie vandens telkinių – dabar leidžiama sodybą atstatyti tame pačiame sklype, bet ne toje pat vietoje – statiniai gali būti išdėstomi iki 2 ha žemės plote.  

Anot jos, valstybiniuose parkuose atstatoma „po keletą sodybų kasmet“: „Nėra daug. Tai yra vienetiniai atvejai. Visuose parkuose gal koks 30 atvejų per metus. Ne daugiau“. 

A. Klimavičius sako, kad sprendimą leisti žemės savininkams atstatyti sodybas lėmė noras ištaisyti neteisybę, kai sodybos sovietmečiu buvo nusavintos ar sunaikintos. 

„Kai Seimas tvirtino šią procedūrą, buvo svarstoma taip, kad Lietuva patyrė sovietinės okupacijos laikotarpį, kaimai buvo išnaikinti, žmonės iškelti į kolūkines gyvenvietes, ištremti ar kitaip nukentėjo, ir tą neteisingumą sušvelninti nutarta leidžiant žmonėms atkurti buvusias sodybas. (...) Kompensacijų už tai, kad žmonės turėjo sodybas, bet negali atkurti, niekas nesiūlė ir nesvarstė ir dabar nesvarsto“, – kalbėjo ministerijos atstovas.    

2012 metų rudenį Seimas leido buvusių sodybų savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jie ten iš tiesų buvo – yra išlikę buvę statiniai ar sodų liekanos, archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas.