Neapibrėžta ekonominė situacija Lietuvoje veikiausiai baigsis dar šiemet. Tačiau tai nereiškia, kad gyvensime taip, kaip prieš ketvertą metų. Nors sunkios ir ilgos krizės, panašu, pavyko išvengti, tikėtina, kad kuriam laikui pagausės įmonių, patiriančių finansinius sunkumus. 

Apie tai diskutavę Vilniuje vykusios advokatų kontoros „Cobalt“ ir „Žinių radijo“ organizuotos Kreditorių konferencijos dalyviai sutarė, kad nulinių palūkanų era baigėsi – artėjantys metai bus kitokie, nei verslas buvo įpratęs iki šiol.

„Neapibrėžtumas rinkoje yra didelis, ekonominis ciklas – pasikeitė. Verslo investicijos yra sumažėjusios, bendrovės dažniau renkasi pinigus laikyti, o ne juos leisti. Ginčai dėl pinigų tampa intensyvesni, jų daugėja, tuo metu naujų sandorių – gerokai mažiau nei pernai. Įžengėme į laikotarpį, kuriame klausimų kyla labai daug. Ekspertų nuomonės išsiskiria, todėl šiuo metu ypatingai svarbu pasverti kiekvieną verslo sprendimą“, – sako COBALT vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.

Pinigų kainos nesuvokianti karta

Nepaisant didelių iššūkių, Europos verslų kainos šiemet išaugo vidutiniškai 10 proc., teigia ekonomistas Marius Dubnikovas. Tiesa, JAV verslų vertė mažėjo – visus biržų indeksus žemyn nusitempė kelių bankų griūtis.

M. Dubnikovas paaiškina, kad naujos bankų griūties baimę paskleidęs „Silicon Valley Bank“ investavo saugiai – į aukščiausios klasės JAV obligacijas. Tačiau centriniams bankams didinant skolos kainas teko perskaičiuoti ir turto kainas. Kadangi bankai yra labai skaidrus sektorius, visi iš ataskaitų labai greitai suprato, kad šio banko buhalterinė vertė ir akcininkų nuosavybė nėra tokia, kokia buvo prieš metus.

„Subruzdimas ir lygiagrečiai skolos kainos augimas lėmė, kad technologijų kompanijos suskubo atsiiminėti savo indėlius, nes negalėjo finansuotis iš išorės – imti pinigus iš investuotojų taip, kaip anksčiau“, – aiškina M. Dubnikovas.

Anot jo, išaugusi skolos kaina verčia permąstyti, kas yra finansinės technologijos. Kas yra naujosios technologijų superkompanijos, kurios žada labai daug, tačiau pinigų srauto neturi. „Joms finansuoti savo veiklą darosi vis sunkiau. Būtent šios tendencijos auka tapo „Silicon Valley Bank“, – tvirtina ekonomistas.

Nepaisant šios griūties, centriniai bankai puikiai įsisavino 2008-2009 metų krizės pamokas, todėl šiemet situacija suvaldyta kur kas geriau. „Finansų rinka mokosi, tokių pačių klaidų antrą kartą nedaro. JAV centrinis bankas priėmė sprendimą. Bankų akcininkams – riestainio skylė. Turtą pasiima centrinis bankas, obligacijos suėjus terminui bus natūraliai išpirktos ir jų kaina su numatytomis palūkanomis atsistatys. Mainais į tai indėlininkams – indėlių grąžinimo garantija visa apimtimi. Tad ši griūtis buvo tragedija tik žlugusių bankų akcininkams“, – dėsto ekonomistas. 

Panaši situacija buvo ir su „Credit Suisse“. Prieš metus 17 mlrd. frankų kainavęs bankas šiemet pagrindinio konkurento buvo perimtas už 2 mlrd. „Praktiškai, minus 90 procentų visiems akcininkams“, – konstatuoja ekspertas.

Jo teigimu, kitas skolos kainos aspektas –užaugo nauja turtuolių karta, dar nesuprantanti, kad pinigai kainuoja. Pastaruosius 10 metų jie gyveno nulinių palūkanų aplinkoje ir uždirbo krūvas pinigų. Šioje aplinkoje vyresni verslininkai privalo kitaip vertinti riziką. Gali būti, kad jaunesni jų partneriai nežino, kas yra pinigų kaina, dėl ko atsiranda naujos, sunkiai pasveriamos rizikos.

Darbuotojų dilema

M. Dubnikovas prognozuoja, kad netrukus prie vadovų durų nusidrieks eilės darbuotojų, prašančių pakelti atlyginimus. Ne dėl to, kad nori naujo automobilio ar kad infliacija suvalgė jo perkamąją galią – dėl to, kad mėnesio gale jų sąskaitoje belieka mažiau pinigų. Mat išaugusi būsto paskolos kaina kas mėnesį papildomai kainuoja šimtais eurų.

Kita vertus, situacija darbo rinkoje akivaizdžiai rodo, kad dirba visi, kurie dirbti nori ir gali. Nedarbo rodikliai yra minimalūs. Darbuotojai, ypač kvalifikuoti specialistai, bet kada gali išeiti į kitą vietą – jų neriboja net geografija.

„Žvelgiant istoriškai, visos ekonominės turbulencijos trunka 6-8 mėnesius, ilgiausiai – metus. Įvertinus, kad jau toje turbulencijoje esame nuo pernai rugpjūčio, tikėtina, kad šiemet iššūkius įveiksime. Tai reiškia, kad vėl turėsime startuoti. O stipriai startuoti bus pasirengę tie, kurie turės darbuotojų. Darbuotojus reikia saugoti“, – pabrėžia M. Dubnikovas.

Nulinės palūkanos – nieko gero

Atsakydamas į klausimą, ar dar kada nors galime tikėtis nulinių palūkanų, ekonomistas sako: „Duok Dieve, kad jų nebūtų, nes tai yra anomalija ir labai bloga padėtis. Tai yra praeities klaidų taisymo būdas. Palūkanos išliks. Verslai turėtų tai skaičiuoti. O kartos, kurios nežino, kad pinigai kainuoja, turės tai sužinoti“.

Jis prognozuoja, kad euro zonoje palūkanos netrukus turėtų šturmuoti 4 proc. žymą. Piką jos turėtų pasiekti metų gale, o tuomet – mažėti.

„Normali atrodo ilgalaikės medianos riba – apie 3,5 procento“, – sako M. Dubnikovas.

Nemokumų piko nesimato

Advokatų kontoros COBALT partneris dr. Paulius Markovas tvirtina, kad kelių pastarųjų metų iššūkių koncentracija – COVID pandemijos ribojimai, karas, aukšta infliacija – kol kas verslo griūčių bangos nesukėlė. Situacija rinkoje yra pakankamai stabili, ilgamečio vidurkio – 1400 bankroto atvejų per metus dar nesiekiame. 

Tiesa, teisininkas akcentuoja, kad nemokumo faktas nuo įvykių, sukeliančių problemas rinkose, atsilieka maždaug pusantrų metų. Pavyzdžiui, karo Ukrainoje ir infliacijos atgarsiai iki išraiškos nemokumo atvejais rinkoje dar neatidundėjo. Dabartinis rinkoje matomas nemokumo ūgtelėjimas yra COVID pandemijos ribojimų ir sutrūkinėjusių tiekimo grandinių pasekmė.

„Net ir ta banga suvėlavo smarkiau, nei galėjo. Siekiant mažinti pandemijos pasekmes verslui visoje Europoje, taip pat Lietuvoje, buvo pripumpuota įvairių finansinių priemonių. Dalis žaidėjų, kurie nemokumo situaciją turėjo pasiekti gerokai anksčiau, ją nukėlė laike paimdami visokių valstybinių programų pinigų. Dalis išgyveno, o kiti tik pagilino savo situacijos sunkumą“, – konstatuoja dr. P. Markovas.

Teisininkas ramina, kad priežasties baimintis šiuo metu nėra. Nemokumo atvejų pasitaiko net ir geros, augančios ekonomikos sąlygomis.