Už 1 kg skerdenos 1 euro centas – kokios kokybės mėsa atkeliauja ant mūsų stalo?

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Antradienį Seimo narys Kęstutis Mažeika savo „Facebook“ paskyroje pasidalino iš vieno ūkininko gauta sąskaita-faktūra. Joje beveik 300 kg skerdenos buvo įvertinta 3 Eur (be PVM). Socialinėje erdvėje tai sukėlė daug diskusijų ir paragino į situaciją pažvelgti atidžiau.

Absurdiška kaina

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas K. Mažeika nurodė, kad sąskaitą gavęs iš ūkininko, kuris tikino, kad gyvulį – karvę – pardavė sveiką. Ji neturėjo jokių patologijų, tik vaikščiojo kiek sunkiau. Kiek žinoma, ir veterinaro įvertinimas buvo geras.

„Labiausiai nustebino atsiskaitymo būdas – pirmiausia išsiveža prekę, įvertina skerdieną ir tik pagal tai sumoka ūkininkui“, – mintis dėstė Seimo narys. Išrašyta absurdiška sąskaita, pasak jo, palieka įspūdį, kad skerdiena nebuvo tinkama ir kokybiška.

Asociatyvi nuotr. (58)

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė patvirtina, kad kartais tokia kaina nustatoma, kai paaiškėja, jog gyvulys visgi buvo nesveikas, supūliavęs ar nustatoma kitų niuansų, dėl kurių skerdiena tampa netinkama.

Kitas atvejis, pasak jos, kai sąskaitoje atsiranda tokia minimali kaina, tai individualus įmonės ir gyvulių augintojo susitarimas. Pavyzdžiui, ūkininkui humaniškai utilizuoti gyvulius yra brangu, todėl tą padaro įmonė.

UAB "Krekenavos agrofirma" atsakymas

UAB "Krekenavos agrofirma" Gyvulių supirkimo skyriaus projektų vadovas Mindaugas Kondrotas nurodė, kad pagal pateiktą sąskaitą, galvijas buvo išbrokuotas skerdimo metu ir nukreiptas utilizacijai (tai matyti ir sąskaitoje - žyma "BR" ties galvijo raumeningumo ir riebumo klase).

„Galvijas brokuotas ir nukreiptas utilizacijai kaip netinkamas vartoti žmonių maistui, remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojo sprendimu, kuris užtikrina skerdžiamų galvijų sveikatingumo priežiūrą“, – atsakė specialistas.

Be to, M. Kondrotas patikino, kad ūkininkas kartu su sąskaita turėjo gauti ir minėto galvijo brokavimo aktą, išduotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Jame nurodoma ir galvijo netinkamumo vartoti žmonių maistui priežastis.

Kyla daug klausimų dėl mėsos kokybės

„Susidaro įspūdis, kad vartotojai pirkdami dešrą negali būti tikri, jog jos sudėtyje tikrai 1,5–2 metų bulius limuzinas. Joje gali būti ir netinkama žmonių vartojimui skerdiena“ – svarstė Seimo KRK vadovas K. Mažeika.

Iš pirmo žvilgsnio vertindama situaciją Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė taip pat iškėlė mėsos kokybės klausimą.

Pasak jos, situacijų pasitaiko visokių. Kartais paaiškėjus, kad skerdiena nėra tinkama, tam tikros dalys vis tiek yra išpjaustomos, atrenkamos ir nukreipiamos termiškai apdoroti.

„Tai subtili situacija, kuri verčia abejoti, kokios kokybės mėsą mes valgome. Deja, bet taip pasitaiko“, – nurodė V. Živatkauskienė.  

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas K. Mažeika neabejoja, kad išrašyta absurdiška sąskaita už skerdiena neįtikina, jog mėsa neiškeliavo į perdirbimą.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas nurodė, kad ši situacija iškėlė daug aktualių klausimų, kuriuos ketinama užduoti Maisto tarybai, kad ji įvertintų, kiek augintojai ir vartotojai yra apsaugoti nuo tokių situacijų.

Šią istoriją "Agrobitė" neabejotinai paminės ir trečiadienio "Agrobitė play" kanalo "Youtube" tinkle laidoje "Reikalų ministerija", todėl užsiprenumeruokite kanalą, ka nepraleistumėte svarbių naujienų. 

Video