Veisimo strategija – ar tikrai žinome, ko siekiame?

Interviu su Dr. Donata Uchockiene, pieno ūkių konsultante, UAB „Gameta LT“

– Veisimas dažnai ūkiuose siejamas su bulių pasirinkimu. Ar tai teisingas požiūris?

– Tai gana dažnas, bet siauras supratimas. Veisimas nėra tik bulių pasirinkimas. Tai ilgalaikė bandos formavimo strategija. Jeigu galvotume, kad visas veisimo darbas vyksta tik tada, kai renkamės bulių, būtume panašūs į investuotoją, kuris renkasi akciją nežinodamas, kokį portfelį nori turėti. Veisimas prasideda nuo tikslo: kokią karvę siekiame turėti po penkerių ar dešimties metų? Ką norime pasiekti – ar didesnį pieningumą, ar mažesnes išlaidas gydymui, ar ilgaamžiškesnes karves?

– Kaip atpažinti, kad veisimo tikslas ūkyje nėra aiškus?

– Vienas paprasčiausių ženklų – kai ūkyje naudojami skirtingos krypties buliai be aiškios sistemos. Pavyzdžiui, vienas su stipria reprodukcija, kitas – su itin aukštu pieningumu, trečias – dėl spalvos ar eksterjero. Visi šie požymiai gali būti naudingi, bet jeigu jų pasirinkimo logika nėra susieta su bendru tikslu, gausime atsitiktinę bandą. Dar viena situacija – kai ūkyje pasirenkamas labai aukštos genetinės vertės bulius, bet bandoje vyrauja techninės problemos: dažni veršiavimosi sunkumai, lėtas apsivaisinimas, šlubavimas. Tada tas aukštas genetinis potencialas tiesiog neatsiskleidžia.

– Koks būtų pirmas žingsnis formuojant veisimo tikslą?

– Reikia pradėti nuo esamos bandos įvertinimo. Ne pagal skaičius, bet pagal tai, kokias problemas dažniausiai sprendžiame. Ar dažniausiai veršiuojasi sunkiai? Ar dažnai tenka brokuoti dėl nagų? Ar per lėtai sėklinasi? Ar turime problemų su somatinėmis ląstelėmis? Tai labai paprastas būdas nustatyti, kokių karvių mums trūksta. Antras žingsnis – pasižiūrėti į tas karves, kuriomis esame patenkinti. Kokios jos? Ar ramios? Ar produktyvios per visą laktaciją? Ar nesukelia rūpesčių? Ir trečias klausimas – ką norime matyti savo bandoje po penkerių metų? Konkrečiai – ne „gerų karvių“, o, pavyzdžiui, tokių, kurios veršiuojasi be pagalbos, sėklinasi per vieną kartą, nepraleidžia laktacijos, neduoda gydymo sąskaitų.

– Dažnai girdima frazė – „viskas svarbu“. Kaip atsirinkti, kas svarbiausia?

– „Viskas svarbu“ realybėje reiškia, kad krypties nėra. Veisimas – tai prioritetų pasirinkimas. Jų gali būti du ar trys, bet ne dešimt. Pavyzdžiui, jei siekiame pagerinti vaisą ir sumažinti brokavimą po pirmos laktacijos, turime rinktis bulius su aukštu vaisos indeksu, ilgaamžiškumu, geru šlubavimo vertinimu. Tai – selekcijos kryptis. Jei bandome vienu metu siekti visko – didžiausio pieno, gražiausio tešmens, trumpiausio servis periodo ir aukštos kazeino vertės – rizikuojame, kad niekur nepajudėsime. Kiekvienas ūkininkas turi pasirinkti: ar jam svarbiau gamybos apimtys, ar bandos stabilumas, ar reprodukcijos patikimumas, ir pagal tai koreguoti bulių pasirinkimą.

– Kiek svarbu įtraukti į šį procesą konsultantą?

– Labai svarbu. Veisimo tikslas turi būti susietas su realiais genetiniais rodikliais, o tam reikalingos žinios ir patirtis. Pavyzdžiui, ūkininkas gali norėti sveikesnių karvių, bet reikia suprasti, kaip tai atsispindi bulių kortelėse. Ar jam svarbu mažesnis somatinių ląstelių kiekis, ar stipresnis imunitetas, ar mažesnė mastito rizika? Konsultantas padeda šiuos norus paversti į atrankos kriterijus.

– Kiek laiko reikia, kad pamatytume veisimo strategijos poveikį?

– Reikia bent penkerių metų. Dukterys, kurios šiandien gimsta, taps karvėmis po dvejų metų, bet jų įtaka bandai atsiskleis per dar porą laktacijų. Todėl būtina suprasti, kad kiekvienas veisimo sprendimas – tai ilgalaikė investicija. Ir kad veisimo klaidos pasimato pavėluotai. Kartais ūkyje nusiskundžiama, kad daug karvių sėklinasi sunkiai – bet problema atsirado jau prieš ketverius metus, kai nebuvo atkreiptas dėmesys į vaisos vertes. Dabar jau laikas ją koreguoti, bet sprendimai duos efektą tik ateityje.

– Kokie pavojai laukia ūkių, kurie neturi veisimo krypties?

– Pavojingiausia – tai išskaidyta, nesubalansuota banda. Kai dalis karvių labai produktyvios, bet sunkiai išlaikomos. Kita dalis – sveikos, bet mažai duodančios. Trečia – puikios išvaizdos, bet kasmet problemos su apsivaisinimu. Tai rodo, kad nebuvo strategijos, buvo tik reakcijos į atskiras situacijas. Tokią bandą sunku valdyti, sunku prognozuoti, o ilgainiui tai tampa brangu. Gerai suplanuotas veisimas padeda sumažinti nenumatytas išlaidas, padidina gyvulių vertę ir leidžia racionaliai naudoti resursus.

– Kokį palinkėjimą duotumėte ūkiams, kurie nori tobulinti veisimo valdymą?

– Pradėkite nuo klausimo: kokią karvę norėčiau turėti savo bandoje po penkerių metų? Jei į šį klausimą galite atsakyti vienu sakiniu – esate pasirengę veisimui. Jei ne – metas susėsti su specialistu ir ieškoti krypties.