Apie olimpinius talismanus

Nuo 1968 m. Insbruko Žiemos olimpinių žaidynių, kaip simbolis, buvo įvesti talismanai. Juose paprastai vaizduojami tos šalies labiausiai garbinami, saugomi gyvūnai arba pasakų veikėjai. Šių Žiemos olimpinių žaidynių Italijoje talismanas buvo du šermuonėliai – Mino ir Tina. Labai nustebino, kad italai pasirinko tuos gyvūnėlius, kurie, mano supratimu, labiau populiarūs daugiau šiaurės kraštuose. 

Kadaise šermuonėlis buvo (jau reikia konstatuoti būtuoju laiku) vertingas kailinis žvėrelis, kurį itin mėgo rusų carai. Jis priklauso kiauninių šeimai, kurioje priskaičiuojama iki 64 rūšių, Lietuvoje – 8 rūšys. Tai bene smulkiausias šeimos atstovas, tik žebenkštis yra dar mažesnių gabaritų. Patinėlis gali sverti iki 250–300 g, patelė dar smulkesnė, kas būdinga praktiškai visiems kiauniniams. Nuo žebenkšties nesunku atskirti, nes šermuonėlio uodega yra ilgesnė ir galas juodas. Nėštumas trunka nuo 240 iki 390 dienų. Vadoje būna 4–9 (iki 18) jauniklių, subręsta labai anksti, suaugusį dydį pasiekia per 2 mėn..  Kelionės po Lietuvą

Šermuonėlis išsiskiria unikaliu reiškiniu iš visų žinduolių. Patinėlis neretai apvaisina jaunikles pateles dar lizde, kurių amžius vos 20 dienų ir jos yra dar aklos. Pagrindinis maistas – peliniai graužikai, nes jo laibas kūnas leidžia laisvai judėti pelinių graužikų urveliais, bet grobis gali būti net iki triušio dydžio. Kas domisi gyvūnija, ko gero, yra matę, kaip šermuonėlis, išmaniai išsidirbinėdamas, atlikdamas įvairius triukus, priartėja prie aukos – triušio ir jį sučiumpa. Šermuonėlis gerai plaukioja, jo buveinės yra prie vandens telkinių. Gali laipioti medžiais. Nors pasaulyje plačiai paplitęs, bet tankumas jų niekur nėra didelis, nes ir būdamas plėšrūnas, turi daug priešų – lapės, mangutai, valkataujančios katės, plėšrieji paukščiai. 

Ne visoje Europoje jų sutinkama, nėra Graikijoje, Islandijoje, Albanijoje. Italijoje šermuonėliai aptinkami praktiškai tik ten, kur ir vyko žaidynės. Aklimatizuoti N. Zelandijoje kovai su žiurkėmis, jie labai pakenkė unikaliai vietinei faunai. Mūsų šalyje įrašytas į Raudonąją knygą. Dėl pasitaikančių dažnų besniegių žiemų, šermuonėlis su baltu žieminiu kailiu tampa lengvai pastebimu grobiu kitiems plėšrūnams. 

Baigiant, negalima nepaminėti vieno fakto. Tie, kurie visai nesidomi gyvūnais, manau, žino Leonardo da Vinči paveikslą „Dama su šermuonėliu“. Bet biologai seniai yra pareiškę, kad tai ne šermuonėlis, o naminis šeškas. Man labai gaila, kad nebuvo prijaukintas šermuonėlis, jis būtų buvęs vienas nuostabiausių augintinių, itin sodybose, kur netrūksta pelinių graužikų.