Ar VšĮ „Tušti narvai“ tikslai pateisina priemones? Įstaiga vengia atsakyti į nepatogius klausimus

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorė VIENU PARAŠU gali uždrausti mažų paršelių kastraciją be nuskausminamųjų“, – taip teigia VšĮ „Tušti narvai“. Prisidengdami gyvūnų gerovės saugojimu jie ėmėsi viešos kampanijos, primenančią šantažo formą – ragina visuomenę užversti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą elektroniniais laiškais, tikėdamiesi, kad tokia priemonė privers VMVT direktorę atšaukti priimtą sprendimą. Konfliktas tarp dviejų organizacijų įsismarkavo.

Politikų pozicija

Savo „Facebook“ paskyroje VšĮ „Tušti narvai“ drąsiai deklaruoja, jog jų pozicijai dėl mažų paršelių kastracijos pritaria svarbiausi Lietuvos politikai – Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Agrobite.lt“ nutarė pasitikslinti jų poziciją šiuo klausimu ir paaiškėjo, kad ne visai taip yra.

G. Palucko požiūrį atskleidė jo patarėjas prof. dr. Vigilijus Jukna.

„Šiuo metu Lietuvoje kuiliukų kastravimas ir auginimas atitinka visus Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, todėl  vartotojai Lietuvoje gali įsigyti saugios ir  kokybiškos kiaulienos. Kuiliukų kastravimas atliekamas  visiems penėti skirtiems paršeliams, kadangi nekastruotų kuiliukų mėsa dėl specifinio kuilio kvapo vartotojams  yra nepatraukli. Ministro Pirmininko Gintauto Palucko nuomone, svarbu užtikrinti gyvūnų gerovę. Tuo pačiu labai svarbu užtikrinti, kad vartotojai gautų kokybišką, geromis skoninėmis ir organoleptinėmis savybėmis pasižyminčią kiaulieną“, – į atsiųstą užklausą atsakė patarėjas ir pridūrė, kad šiuo klausimu pirmiausia būtina diskutuoti su gyvulių augintojais, mėsos perdirbėjais, prekybininkais, vartotojais, mokslininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis, o tik po to spręsti apie galimus teisės aktų pakeitimus arba draudimus.

Seimo Pirmininko S. Skvernelio nuomonė išliko nepakitusi. Jo atstovė spaudai Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė nurodė, kad Seimo Pirmininkas pritaria, jog paršelių kastracija būtų atliekama su nuskausminimu.

Savo poziciją jis grindžia tuo, kad kai kurios Europos šalys yra tokia procedūrą atlikti be nuskausminamųjų uždraudusios, t. y. Suomija, Prancūzija, Švedija, Norvegija. Visgi, pasak S. Skvernelio, Lietuva privalo laikytis ES reikalavimų.

Taigi, vienareikšmiškai teigti, jog abu politikai pritaria be išlygų kastracijos uždraudimui be nuskausminamųjų, būtų klaida.

Konstruktyvi diskusija nevyksta

„Laikomės nuomonės, kad sprendimai gyvūnų gerovės klausimais turi būti įgyvendinami atsakingai, atsižvelgiant į visų susijusių šalių interesus ir radus bendrą sutarimą. Tačiau nepaisant to, „Tušti narvai" pasirinko emocinio ir tiesioginio spaudimo būdą – suorganizavo viešą kampaniją, nukreiptą į vieną konkretų asmenį, VMVT vadovę. Tai ne tik kelia nuostabą, bet ir apsunkina tolesnį konstruktyvų bendradarbiavimą su šia organizacija“, – teigia VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.

VMVT vadovę Audronę Mikalauskienę apskritai stebina, kodėl savo taikiniu organizacija pasirinko būtent VMVT. „VMVT yra kontroliuojanti ir prižiūrinti institucija, ne politikos formuotoja, o jos įgyvendintoja. Iš tiesų keistas organizacijos pasirinkimas savo taikiniu pasirinkti įstaigą, kuri, šiuo konkrečiu atveju, įgyvendina teisės aktų nuostatas, perkeltas iš Europos Sąjungos direktyvos“, – situaciją patikslina A. Mikalauskienė.

„Vertinant iki šiol vykdytus veiksmus VMVT atžvilgiu, juos galima traktuoti kaip koordinuotą bandymą paveikti valstybinės institucijos sprendimus. Galimai automatizuotu būdu į VMVT darbuotojų el. pašto dėžutes yra nuolat siunčiami laiškai su panašiu turiniu – raginančiu priimti vieno teisės akto pakeitimą. Fiksuojame gaunamų laiškų ir kreipimosi turinį, mastą, naudojamas priemones bei teisiniame kontekste vertiname, ar tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Be abejo, kad tai trikdo kasdienį tarnybos darbą ir, kaip suprantame, turi tikslą paskatinti skubotus sprendimus“, – apie patiriamą spaudimą iš VšĮ „Tušti narvai“ sako VMVT vadovė ir priduria, kad iš savo pusės įstaiga ir toliau palaiko dialogą su suinteresuotomis šalimis.

VšĮ „Tušti narvai“ tyli

Į siųstas užklausas apie įgyvendinamus projektus, jų finansavimą bei klausimus, kodėl organizacija ignoruoja Lietuvoje įteisintus gyvūnams itin skausmingus skerdimo būdus – halal ir košer, VšĮ „Tušti narvai“ neatsakė.

Nesureagavo ir šios įstaigos pranešimus platinančios komunikacijos agentūros „23:45 agency" atstovė.

Visgi viešai yra prieinami tam tikri organizacijos finansiniai duomenys. Pavyzdžiui, praėjusiais metais VšĮ „Tušti narvai“ gavo 308 946.47 Eur įnašų. 89450.52 Eur iš jų buvo gauta gyventojams skyrus 1,2 proc. GMP paramą. Organizaciją remia juridiniai asmenys ir įvairios įmonės. Tačiau daugiausiai – 214 733 Eur – skyrė fiziniai asmenys ir anonimai. VšĮ „Tušti narvai“ taip pat nurodo, kad turi 17 savanorių, 12 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas siekia 1 843,29 Eur.

Visi šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad organizacija turi užtektinai finansinių resursų rengti anaiptol ne visada korektiškas kampanijas.