Nors sostinės valdžia labai mėgsta kalbėti apie dėmesį regionams, apie savivaldybių savarankiškumo didinimą, tačiau realybė yra visai kitokia. Vietoj deklaruojamo funkcijų decentralizavimo, realybėje vyksta nuolatinė centralizacija. Dėl šios priežasties Lazdijai neteko teismo, centrinėms institucijoms buvo perduota veterinarija, miškininkystė, greitosios medicinos pagalbos ir kitos svarbios rajono vykdytos funkcijos. O dabar, panašu, atėjo eilė ir labiausiai žmonių vertinamiems – rajono ugniagesiams gelbėtojams.

Skambina pavojaus varpais

Kelią į Seimą skinasi Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektas. Tai jau antras kartas, kai Vidaus reikalų ministerija bando Seimui pateikti šį pakeitimą. Po pirmojo karto projektas sulaukė daug pastabų ir kritikos, todėl buvo grąžintas tobulinti.

Tačiau ir patobulintas projektas kelia daug nerimo ugniagesiams, nes juo siekiama centralizuoti priešgaisrinės saugos sistemą, atsisakant savivaldybių ugniagesių tarnybų, viską valdant iš sostinės.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija, tarybos nariai gavo Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos parengtus pasiūlymus minėtam įstatymo projektui.

Atsiųstame asociacijos rašte pabrėžiama, kad toks projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos vietos savivaldos chartijai.

„Tenka apgailestauti, kad VRM naujai parengtame Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projekte neatsižvelgta į esmines Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės bei Asociacijos pastabas, kurios buvo pateiktos dar pernai metais. Asociacija yra tvirtai įsitikinusi, kad Lietuvoje turi veikti dviejų lygių priešgaisrinės saugos sistema. Toks sistemos modelis sėkmingai veikia visose išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse“, – teigiama asociacijos rašte.

Ten pat pateiktos Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos pastabos ir pasiūlymai dėl įstatymo pataisų.

Pritaria veikiančiam modeliui

Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Marius Varnelis įsitikinęs, jog naujasis įstatymo pakeitimas nėra geras sprendimas.

„Man atrodo, jog dabartinis modelis yra geras, centralizacijoje neįžvelgiu privalumų. Nežinia, kokia bus tolimesnė šio dokumento eiga, tačiau didžiausią grėsmę matau dėl tinklo optimizavimo, nes gali sumažinti darbuotojų skaičių. Ši paslauga yra ne viršininkai, o dirbantys ugniagesiai, kurie yra arčiau žmonių, kurie teikia pagalbą“, – sakė M. Varnelis.

Šiuo metu Lazdijų rajone yra 7 ugniagesių komandos, kuriose dirba po 9 darbuotojus.

M. Varnelio teigimu, gaisrai kyla neplanuotai, tai didžiausia grėsmė. Jo nuomone, tai yra neplaninė veikla, todėl svarbiausia – nuolatinis budėjimas, garantuojantis rajono žmonių saugumą.

Pasidomėjus apie gaisrų tendencijas Lazdijų rajone, tarnybos viršininkas sakė, jog bendros gaisrų tendencijos išlieka panašios, išvykimų netrūksta, ypač sausrų metu, tačiau keičiasi gaisrų ir gelbėjimo darbų santykis, nes daugėja gelbėjimo darbų.

„Dabartinis modelis yra veikiantis, išbandytas, tobulinant materialinę bazę, palaipsniui viskas gerėja. Tos pastabos, kurias dėl įstatymo pakeitimo pateikė Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, atspindi daugumos Lietuvos savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atstovų nuomonę“, – teigė M. Varnelis.

Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis įstatymo pakeitimo projektą vertina neigiamai. „Dabar yra dviejų lygių priešgaisrinės tarnybos. Viena pavaldi VRM, o kito lygio – savivaldybėms. Ugniagesiai savivaldybėse yra arčiausiai žmonių, o savivalda sprendžia, kaip įgyvendinti ugniagesių funkcijas. Taip pat yra nemažai savivaldybės vykdomų projektų, kurie liečia ir ugniagesių reikalus. Savivaldybės inicijuoti projektai laimi pinigus, už kuriuos atnaujinama ugniagesių tarnybos materialinė bazė. Manau, kad šis įstatymo pakeitimas atliekamas taupymo tikslais. Priėmus įstatymo pakeitimus, tarnybų liktų nedaug, būtų atleidinėjami žmonės. Apjungus tarnybas, būtų sumažintas darbuotojų skaičius, akivaizdu, jog dėl to nukentėtų labai svarbios paslaugos teikimas. Juk yra kiekvieno rajono specifika, į kurią pagal naująjį įstatymą nebūtų atsižvelgiama. Manau, kad centralizacija atitolintų paslaugą nuo jos gavėjų, todėl reikia aktyviai veikti ir užkirsti kelią šiam įstatymo pakeitimui“, - sakė jis.