Lietuvos žirgynas po audito ruošiasi pokyčiams
Pernai dėl prastų veiklos rezultatų pasitraukus visai Lietuvos žirgyno vadovybei atliktas įmonės auditas nustatė vidaus kontrolės, arklių pardavimų, gardų nuomos bei inventorizavimo trūkumų, teigia Žemės ūkio ministerija.
Neseniai paskirtos naujos įmonės valdybos pirmininkas sako, kad remiantis audito rekomendacijomis bus sprendžiama dėl žirgyno valdymo ir investicijų į pastatų atnaujinimą.
Kaip BNS nurodė ministerija, atlikus Lietuvos žirgyno 2024–2025 metų veiklos auditą bendrovės valdymo ir vidaus kontrolės sistema vertinama patenkinamai, tačiau rizikos bendrovėje valdomos tik iš dalies.
„Audito metu nustatyti vidaus kontrolės trūkumai biologinio ir ilgalaikio turto apskaitoje, arklių pardavimų, gardų nuomos bei inventorizacijos srityse, kurie galėjo turėti įtakos bendrovės veiklos rezultatams“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak jos, auditoriai pateikė rekomendacijas, kaip šalinti trūkumus, o įmonė jau pradėjo jas įgyvendinti.
Kaip BNS teigė prieš pusantro mėnesio išrinktos žirgyno valdybos pirmininkas Andrejus Cedronas, ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto audito ataskaita bendrovei buvo pateikta balandžio 14 dieną.
„Vidaus audito ataskaita nėra vieša (...). Vadovaujantis audito rekomendacijomis bus parengtas ir įgyvendinamas rekomendacijų įgyvendinimo planas. Naujai išrinkta valdyba susipažįsta su audito išvadomis ir vertins jų įgyvendinimo eigą“, – komentare BNS teigė A. Cedronas.
Kaip rašė BNS, nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos žirgynui vadovauja Gerda Žibūdaitė, o nauja jo valdyba išrinkta gegužės 28 dieną. Joje dar dirba Tomas Miškinis, vadovavęs įmonėms „Avocetė“, „Uogintai“ ir „Gastroneta“, ir Sandra Zaborienė.
Praėjusių metų kovą Lietuvos žirgyno akcininkai nusprendė, jog prokurorų prašant tirti jo veiklą bei valdybai atsistatydinus turi būti atliktas vidaus auditas bei pakeisti įmonės įstatai.
Buvusi žirgyno direktorė Felicija Kelmickaitė pernai vasarį savo noru paliko pareigas, o ministerija tuomet kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą buvusią vadovę įtariant korupcija.
Generalinė prokuratūra vėliau teigė, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pernai birželį nusprendė, kad F. Kelmickaitė, nurodydama apmokėti jai artimo žmogaus įstaigos pateiktas sąskaitas, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Riešės padalinyje plečiamos jojimo ir žirgų priežiūros paslaugos
BNS rašė, kad 2024 metų gruodį Lietuvos žirgynas pranešė uždarantis nuostolingą padalinį, tačiau Riešės bendruomenė 2025-ųjų sausį kreipėsi į ministeriją su prašymu išsaugoti padalinį.
Vietos bendruomenė svarstė, ar žirgyno nuostolius galėjo lemti prastas valdymas, tačiau žirgyno valdyba teigė, jog pagrindinė problema yra nepakankamas finansavimas, o nuostolius lemia seni, nerenovuoti pastatai ir pasenusi technika.
Žirgyno valdybos pirmininkas BNS sako, kad Riešės skyriaus uždarymas šiuo metu nesvarstomas, priešingai – jame plečiamos jojimo ir žirgų priežiūros paslaugos.
„Naujai išrinkta bendrovės valdyba yra numačiusi peržiūrėti bendrovės strateginį veiklos planą ir įvertinusi vidaus audito rekomendacijas bei bendrovės finansines galimybes spręsti dėl tolesnių investicijų ir infrastruktūros atnaujinimo prioritetų“, – BNS teigė A. Cedronas.
„Šiuo metu sprendimai dėl konkrečių pastatų atnaujinimo projektų dar nėra priimti“, – pridūrė jis.
Įmonės Registrų centrui (RC) pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad įmonė šiemet planuoja peržiūrėti galimybes uždirbti papildomų pajamų – teikti naujas bei tęsti jojimo paslaugas, didinti nuomojamų gardų skaičių, organizuoti komercinius renginius.
BNS rašė, kad Lietuvos žirgyno grynasis pelnas pernai smuko 38 proc. iki 65,6 tūkst. eurų (2024 metais – 105,6 tūkst. eurų), pajamos mažėjo 17 proc. iki 760,7 tūkst. eurų (919,6 tūkst. eurų), rodo RC pateikta įmonės ataskaita.
Bendrovė veikia trijuose padaliniuose: Vilniaus rajone (Vilniaus žirgynas), Pagėgiuose (Nemuno žirgynas) ir Zarasų rajone (Sartų žirgynas). Įmonė atsakinga už vietinių arklių veislių genetinių išteklių išsaugojimą.
Žemės ūkio ministerija valdo 89,6 proc. bendrovės akcijų.
