Gyvūnų pervežimai šiltuoju sezonu: kodėl svarbu tam ruoštis iš anksto?

Karštis ir drėgmė yra vieni didžiausių pavojų, su kuriais susiduriama keliaujant ar pervežant gyvūnus vasarą. Aukštos temperatūros veikiami gyvūnai gali greitai perkaisti, patirti didesnį stresą arba sunegaluoti, todėl ypač svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas visos kelionės metu.  

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena gyvūnų vežėjams, kad ilgesnėms kelionėms būtina tinkamai pasiruošti transporto priemones, o planuojant tokias keliones – atsakingai įvertinti prognozuojamas oro sąlygas ir iš anksto numatyti veiksmų planą ekstremaliems ar netikėtiems atvejams, kad būtų galima sureaguoti laiku ir užtikrinti gyvūnų saugumą. 

Gyvūnai yra jautrūs temperatūros svyravimams 

Visi gyvūnai – tiek gyvūnai augintiniai, tiek ūkiniai gyvūnai yra jautrūs temperatūros svyravimams, o jų organizmas ne visada sugeba natūraliai atvėsti. Pavyzdžiui, laktuojančios karvės šilumos stresą gali patirti net ir esant 21 °C, joms optimaliausia temperatūra – 5–15 °C. Vadinasi, orai, kurie žmonėms atrodo maloniai šilti, gyvūnams jau gali būti pavojingi.  

Gyvūnų vežėjams patariama nevežti gyvūnų ypač karštomis dienomis, kai prognozuojama apie 30 °C oro temperatūra. Tokiais atvejais verta kelionę atidėti, kol orai kiek atvės. 

Keliones reikia planuoti taip, kad būtų išvengta neplanuotų sustojimų (pvz., dėl vykdomų kelio remonto darbų), nes gyvūnų sveikatai kyla pavojus dėl transporto priemonėje greitai kylančios temperatūros. Negalima palikti gyvūnų be priežiūros įkaitusioje transporto priemonėje, nes nuo karščio gyvūnai gali patirti šilumos smūgį ar net žūti. 

Kelionės metu būtina dažnai stebėti gyvūnų savijautą, aprūpinti juos pakankamu kiekiu vandens. Be to, patartina vežamus gyvūnus į transporto priemones talpinti kuo mažesniu tankiu užtikrinant geresnę oro cirkuliaciją.

Vežėjai, gabenantys ūkinius gyvūnus ir arklius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi užtikrinti pakankamą ventiliaciją ir temperatūros stebėseną. Iš anksto reikia pasirūpinti, kad kelionėje transporto priemonės ventiliavimo ir vėsinimo sistema veiktų be sutrikimų, o sustojus palikti įjungtą transporto priemonės ventiliaciją, stengtis transporto priemonę statyti pavėsyje. Jei tik yra galimybė, gyvūnus geriau vežti anksti ryte arba vakare, kai aplinkos temperatūra žemesnė. Sustojus pagirdyti gyvūnus, pasirūpinti, kad visos ventiliavimo angos būtų atviros, o transporto priemonę statyti durimis prieš vėją, kad viduje oras cirkuliuotų maksimaliai. 

VMVT taip pat atkreipia dėmesį, jog dėl eismo spūsčių ar kelio darbų temperatūra transporto priemonės viduje gali greitai pakilti keliais laipsniais. Tokiu atveju gyvūnams pristinga vėsaus oro, sutrinka jų organizmo skysčių balansas, silpsta jėgos, ir jie dažnai guli ant grindų, kur oro cirkuliacija dar menkesnė. Kadangi gyvūnai patys skleidžia šilumą, transporto priemonės viduje temperatūra dažnai būna aukštesnė nei aplinkos. Svarbu žinoti, kad sunkvežimių ventiliatoriai gali palaikyti oro judėjimą, tačiau jie nėra pakankamai efektyvūs temperatūrai mažinti. Todėl, siekiant išvengti galimų skaudžių pasekmių gyvūnų sveikatai, būtina iš anksto nusimatyti veiksmus. 

Prieš išduodant leidimą kelionei – patikra 

Prieš vežant ūkinius gyvūnus (kiaules, karves, arklius ir kt.), vežėjams kelionės dokumentus išduoda teritoriniai VMVT padaliniai. VMVT inspektoriai atsakingai patikrina gyvulių sveikatos būklę, transporto priemonės tinkamumą bei kitus saugiai gyvūnus pervežti būtinus aspektus. VMVT rekomenduoja pasiruošti gyvūnų pervežimams iš anksto ir įvertinti oro temperatūrą visos kelionės metu nuo išvežimo vietos Lietuvoje iki galutinės paskirties vietos kitose šalyse.