Aplinkos ministerija, įvertinusi grupės parlamentarų pataisas, siūlo griežtinti medžioklės teisės ir ploto paveldėjimo tvarką. Dėl to savo išvadą pateiks Vyriausybė, o po to ją svarstys Seimas.    

Seimo nariai Medžioklės įstatymo pakeitimais siekia numatyti liberalesnę tvarką – mirus medžioklės ploto savininkui, siūlo leisti jam priklausiusiuose plotuose medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojams keliamus reikalavimus. 

Aplinkos ministerija yra kitos nuomonės – nuo 2025 metų sausio siūlo taikyti kitą mirusio medžioklės plotų naudotojo, teisių perėmimo variantą: jeigu įpėdinių, kurie yra medžiotojai, būtų keli, leidimas medžioti be konkurso būtų išduodamas tik vienam iš jų pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą. 

Vienas pakeitimų rengėjų Kaimo reikalų komitete dirbantis Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika sako, kad pataisos aktualios dėl tų medžioklės plotų paveldėjimo, kurie suformuoti žmogaus nuosavybės teise priklausančiame sklype.  

„Tie žmonės galėjo savo žemėje kaip ūkininkai ar miško žemės savininkai susiformuoti medžioklės plotą, susikurti infrastruktūrą, bet jeigu jie miršta ar toliau nebenori medžioti, o nori teisę perleisti vaikams ar kitiems kolegoms, draugams, kurie neturi medžioklės leidimo, to padaryti negali“, – teigė K. Mažeika.

Parlamentaras sako, kad su ministerijos pozicija, kad medžioklės teisę paveldėtų tik vienas įpėdinis, o ne daugiau, iš esmės sutinka, nes, pasak jo, tokia tvarka neleistų skaidyti privačių medžioklės plotų. Dabar toks plotas negali būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų. 

„Mažėjant medžioklės plotui, kyla klausimai dėl  gyvūnų populiacijos reguliavimo“, – BNS aiškino K. Mažeika. 

Tačiau jis taip pat mano, kad plotų išsaugojimo problemą būtų galima spręsti įstatymu tokias dalybas uždraudžiant: „Kad medžioklės ploto vienetas yra nedalomas, o paveldėtojai susitaria ir medžioja, o jeigu nesusitaria, aiškinasi teismo keliu“.  

K. Mažeikos teigimu, dabar medžioklės ploto valdytojui mirus, o niekam neperėmus teisių į medžiojimo plotų valdymą, jų priežiūra atitenka valstybei ir ji skelbia konkursus šiame sklype medžioti. 

„Jeigu jį laimėtų svetimi žmonės, ne giminės, ne artimieji tiems paveldėtos žemės ar miško savininkams, šie gali uždrausti medžioti jų žemėje ir prasidėtų medžiotojų ir žemės savininkų konfliktas“, – svarstė K. Mažeika. 

Aplinkos ministerija, be kita ko, siūlo įstatyme numatyti terminą, per kurį įpėdiniai turi kreiptis dėl leidimo medžioti išdavimo – ministerijos teigimu, taip būtų siekiama išvengti ilgai trunkančios situacijos, kai nesant medžioklės plotų naudotojo medžiojamieji gyvūnai padaro žalos žemės ar miškų ūkiui, bet nėra žmogaus, atsakingo už šių gyvūnų padarytos žalos atlyginimą. 

Ministerija siūlo nustatyti, kad išduodant leidimą medžioti konkrečiame plote be konkurso (ir mirusio medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, ir kitose situacijose), nustatyti tokio leidimo galiojimo trukmę.